Federalinės užimtumo tarnybos (vok. Bundesagentur für Arbeit ) vertinimu, Vokietijos darbo rinkai reikės šiek tiek laiko, kad atsigautų po koronos krizės.
„Kol grįšime į normalią būseną, tikrai užtruks iki 2022 ar 2023 m.“, - interviu Vokietijos spaudos agentūrai liepos mėnesį sakė institucijos vadovas Detlef Scheele. „Tačiau mes tikime, kad tai pavyks“. Šiuo metu Vokietijoje 2,85 mln. žmonių yra be darbo, beveik 640 000 iš jų dėl pandemijos pasekmių. Galutinio koronos krizės poveikio darbo rinkai dar neįmanoma pilnai įvertinti.
Scheele vasarą tikisi šiek tiek aukštesnio nedarbo lygio, kaip ir įprasta sezono metu. Dabartiniais skaičiavimais, liepos arba rugpjūčio mėnesiais bedarbių skaičius neturėtų viršyti trijų milijonų. Priežastis: dabartinė krizė susijusi su koronavirusu, o ne su ekonomine situacija ar struktūrinėmis priežastimis. „Šiuo metu žengiame iš nuosmukio, kuris pirmiausia grindžiamas pandemijos padariniais. Darbo rinka juk buvo geros būklės“, - sakė Scheele. Todėl gali būti, kad atsigavimas įvyks, kai pagrindiniai veiksniai pakryps teisinga linkme.
Siekdama sušvelninti koronaviruso pandemijos padarinius, Vokietijos federalinė vyriausybė sudarė lengvesnes sąlygas gauti sutrumpinto darbo išmokas. Tokiu būdu įmonės gali įveikti ekonominius sunkumus ir sutrumpinti darbo laiką.
Šiuo metu nematyti kad galėtų sekti masiniai atleidimai iš darbo ir galbūt net bankrotų banga. „Sutrumpintas darbas pasiteisina, dabar nematome jokių ženklų dėl darbuotojų atleidimo bangos“, - teigė darbo rinkos ekspertas Scheele.
Vokietijos profesinių sąjungų konfederacija jau pareikalavo sutrumpinto darbo reglamento pratęsimo „Mūsų šalies ekonomikos atsigavimas taip pat priklauso nuo pasaulio ekonomikos vystymosi, kuriam Vokietijos įtaka yra ribota“, - sakė valdybos narė Anja Piel. Lyginant tarptautiniu mastu, Vokietijos Federacinė Respublika visgi dar gerai laikosi. Dėka išmintingų socialinių parnerių susitarimų sutrumpinto darbo priemonė veikia.
Tačiau Scheele pripažino, kad Užimtumo tarnyba galbūt visai nepastebi mažų restoranų ar kultūros įstaigų mirties. Tačiau tuo pačiu metu išlieka svarbu išspręsti daugelyje profesijų vyraujantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Didelis stygius jaučiamas slaugos srityje. „Ten niekas netapo bedarbiu“, - teigė Niurnberge įsikūrusios Federalinės užimtumo agentūros vadovas. Tačiau abejotina, ar slaugai tinka tie, kurie tapo bedarbiais kitose srityse. Automatinės išlygos ten negali būti.
Norint žmones vėl tinkamai integruoti į darbo rinką, Anja Piel nuomone, turi būti suteikta lėšų kvalifikacijos kursams. Profesinės sąjungos atstovė reikalavo mokesčių dotacijos, kad išlaikytų Federalinės užimtumo tarnybos veiklumą. „Tuo pat metu mums reikalinga aktyvi darbo rinkos politika, kad bedarbystės lygis nepadidėtų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas dar labiau nepaaštrėtų”.