Koronaviruso pandemija ir su ja susiję kelionių apribojimai beveik sustabdė „Lufthansa“ verslą, išskyrus krovinių gabenimą.
Tai turi įtakos oro linijų bendrovės finansiniams rodikliams: pirmąjį 2020 m. ketvirtį grupė pranešė apie 2,1 milijardo eurų nuostolius – atėmus sezoninius 342 milijonų eurų nuostolius patirtus tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Kol kas „Lufthansa“ nepateikė prognozės visiems metams. Tačiau valdyba tikisi, kad veiklos rezultatai bus smarkiai kritę.
Nepaisant planuojamos valstybės pagalbos, „Lufthansa“ jau ruošia savo darbuotojus griežtoms priemonėms. „Atsižvelgiant į numatomą labai lėtą paklausos atsigavimą, dabar turime imtis plataus masto restruktūrizavimo priemonių“, - pristatydamas ketvirčio duomenis Frankfurte, sakė generalinis direktorius Carstenas Spohr. Kol kas jis nepateikė tikslesnės informacijos apie galimą darbo vietų mažinimą. Ryšium su jau paskelbtu orlaivių skaičiaus mažinimu, Spohr anksčiau yra minėjęs matematinį 10 000 darbuotojų perteklių.
Federalinė vyriausybė jau anksčiau buvo sudariusi pagalbos paketą, kuriame numatytos įvairios pagalbos ir nuosavo kapitalo priemonės, kurių bendra suma siekia devynis milijardus eurų. Mainais valstybinis ekonomikos stabilizavimo fondas (WSF) perims 20 proc. akcijų, o federalinė vyriausybė užims dvi vietas 20 narių turinčioje „Lufthansa“ stebėtojų taryboje. Neeiliniame visuotiniame susirinkime, birželio 25 d., oro linijų bendrovės akcininkai dar turi patvirtinti šį paketą, dėl kurio „Lufthansa“ taip pat turės perduoti konkurentams 24 kilimo ir nusileidimo teises jai svarbiuose Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose.
„Valstybės paramos priemonės užtikrins įmonės mokumą, kol ji vėl pati galės uždirbti pakankamai lėšų“, - sakė „Lufthansa“ atstovas. Kovo pabaigoje buvo pranešta, kad turimos lėšos sudarė 4,25 milijardo eurų. Kiekvieną mėnesį išlaidos siekė maždaug 800 milijonų eurų, nors grupės fiksuotos išlaidos sumažėjo trečdaliu.
Po to, kai gegužę galėjo vykti tik trys procentai planuotų skrydžių, „Lufthansa“ ir jos dukterinės bendrovės „Eurowings“, „Swiss“, „Austrian“ ir „Brussels Airlines“ palaipsniui nuo birželio vidurio atkuria skrydžius. Skrydžių planus planuojama išplėsti iki maždaug 2 000 skrydžių per savaitę į daugiau nei 130 vietų visame pasaulyje. Rugsėjį vėl bus pasiūlyta iki 40 proc. anksčiau turėtų skrydžių – visų pirma bus plečiami skrydžiai į turistines vietas.
Krizės įkarštyje beveik 700 iš turimų 763 lėktuvų stovėjo ant žemės. Ateinančiais metais 300 lėktuvų vis dar nebus naudojami, o 2022 m. - 200. „Lufthansa“ tikisi, kad krizė galutinai įveikta bus tik 2023 m., tuomet orlaivių bus šimtu mažiau nei prieš pandemiją.
Dėl koronaviruso krizės nuo metų pradžios „Lufthansa“ biržos kaina smarkiai krito ir kartais sumažėdavo perpus. Krentant akcijos vertei, oro bendrovė išbraukta iš Vokietijos akcijų indekso. Po 32 metų DAX narys nuo pat įkūrimo yra įtrauktas tik į vidutinės vertės akcijų MDAX sąrašą. Birželio 22 d. „Lufthansa“ Vokietijos akcijų indekse pakeis Berlyno nekilnojamojo turto koncernas „Deutsche Wohnen“.