Vartotojai gyvena krizės režimu, o daugelis įmonių patiria sunkumus. Vokietijos prekybos asociacija (vok. Handelsverband Deutschland, HDE) tikisi, kad sunkumų periodas mažmenininkams Vokietijoje bus ilgas. HDE direktoriaus Stefan Genth nuomone, prieškrizinį 2019 m. pardavimų lygį šis sektorius pasieks tik 2022 metais. „Mažmeninė prekyba atsigaus, tačiau tai bus lėtas procesas, vartojimo padidės negreitai“, - kalbėjo jis liepos pabaigoje ir nutapė niūrų esamos padėties miestų pėsčiųjų zonose paveikslą.
Tikimasi, kad mažmeninės prekybos Vokietijoje pardavimai šiemet sumažės keturiais procentais. Tai reiškia, kad 2020-ieji bus „metai, kuriais prekybos nuosmukis bus didžiausias po Antrojo pasaulinio karo“, - pabrėžė HDE. Maždaug 80 procentų ne maisto produktų mažmenininkų ir toliau kenčia nuo žymaus pardavimų sumažėjimo, sakė Genth.
Remiantis HDE, mažmeninėje prekyboje vis dar galima stebėti dvi kryptis. Nors pandemijos metu labai išaugo maisto produktų ir elektroninės prekybos pardavimai, mados mažmenininkai, batų parduotuvės ir kiti tipiški miesto prekybininkai smarkiai nukentėjo nuo parduotuvių uždarymo dėl koronaviruso pandemijos ir vokiečių nenoro pirkti. Net ir atnaujinus parduotuvių veiklą, susidomėjimas internetinėmis parduotuvėmis išlieka didelis.
HDE prognozuoja, kad mažmeninės prekybos įmonės, išskyrus maisto prekių, patirs 40 milijardų eurų apyvartos nuostolių. 50 000 verslo įmonių Vokietijoje tai galėtų kainuoti egzistenciją, su sąlyga, kad nekils antroji pandemijos banga. Atnaujinus apribojimus ar net antrąjį karantino etapą, daugelis prekybininkų nebeturėtų galimybės išvengti bankroto.
Nerimą kelia ir planuojamas 50-ies ar daugiau „Galeria Karstadt Kaufhof“ parduotuvių uždarymas visoje Vokietijoje. Universalinės parduotuvės daugelyje pėsčiųjų zonų vis dar laikomos klientų magnetais, be kurių bus sunku išgyventi ir netoliese esantiems mažmenininkams. Tuo pačiu sunku rasti naujų nuomininkų šiems dideliems ir dažnai jau pasenusiems parduotuvių pastatams.
Miestų centrai susiduria su trigubu cunamiu: struktūriniais mažmeninės prekybos pokyčiais, skaitmeninimu ir koronaviruso pandemija, tuo pačiu tai niekada nepatirtas iššūkis “, - apie situaciją daugelyje Vokietijos miestų pasakojo Boris Hedde, Kelno prekybos tyrimų instituto (IFH) generalinis direktorius.
Kelno prekybos tyrimų instituto nekilnojamojo turto ekspertas Marco Atzberger taip pat perspėja: „Tirpimo procesas, kurį daugelį metų stebėjome stacionarioje mažmeninėje prekyboje ir ypač mažmeninėje tekstilės prekyboje paspartėjo dėl pandemijos. Mažmeninė prekyba, savivaldybės ir patalpų savininkai turi bendradarbiauti, kad būtų išvengta šliaužiančios daugelio prekybos gatvių mirties.
Federalinis ekonomikos ministras Peter Altmaier nori tam užkirsti kelią ir imtis atsakomųjų priemonių. „Turime sukurti koncepciją, kaip atgaivinti miestų centrus“, - sakė CDU politikas interviu Vokietijos spaudos agentūrai. Altmaier pirmiausia pasikliauja skaitmeninimu, norint sustiprinti mažmenininkus ir padaryti apsipirkimą bei buvimą miestų centruose patrauklesnį klientams. "Turime padėti verslų savininkams miestų centruose skaitmenizuoti santykius su savo klientais taip, kad tai būtų naudinga ir drabužių bei batų parduotuvėms".
HDE požiūriu, būtinos milijonų vertės investicijos. Reaguodama į Altmaier pasiūlymą, asociacija pasisakė už 500 milijonų eurų vertės valstybinį miestų centro fondą. Jo lėšomis turėtų būti finansuojamos studijos, koncepcijos ir Federalinis laisvų plotų kadastras. Mažmeninės prekybos skaitmeninimui HDE reikalauja 100 milijonų eurų vertės finansavimo programos, kurios lėšomis taip pat būtų teikiamos konsultacijos dėl skaitmeninimo priemonių tikslingumo.