Liepos 1 d. Vokietija pradėjo dvejus metus truksiantį pirmininkavimą Helsinkio komisijai dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos.
Pirmininkavimo metu Federacinė Respublika nori spręsti svarbias jūros aplinkos problemas. Tai, pavyzdžiui, maistinių medžiagų perteklius jūroje, tarša amunicija, atliekos jūroje, povandeninis triukšmas ir klimato pokyčiai. Apie tai informavo už pirmininkavimą atsakinga Vokietijos federalinė aplinkos ministerija.
"Ekonomikos plėtra po koronaviruso sąlygotos krizės neturi palikti nuošalyje ir klimato bei jūrų apsaugos. Tik atsparios ekosistemos gali atlaikyti klimato pokyčius ir žmogaus įsikišimo padarinius", - sakė federalinė aplinkos ministrė Svenja Schulze. Todėl reikėtų patikrinti būsimų Helsinkio komisijos sprendimų poveikį klimatui, biologinei įvairovei bei proporcingumui.
Helsinkio komisija yra su Baltijos jūra besiribojančių šalių komisija, kurioje kartu dirba Danija, Vokietija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija ir Europos Sąjunga. Pagrindas yra 1992 m. Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros apsaugos nuo bet kokios žemės, jūros ir oro taršos.