Pagal išankstinius rezultatus kanclerės A. Merkel Krikščionys demokratai (CDU/CSU) pelnė 33 proc. rinkėjų balsų, t. y. prarado 8,6%. Tai pats blogiausias rezultatas nuo 1949 metų. Nepaisant to, jie išlieka stambiausia frakcija ir, kaip ir anksčiau, teiks kanclerio kandidatūrą. Jų koalicijos partneris socialdemokratai (SPD), gavę tik 20,5 proc. balsų, smuko 5,2 proc. ir pasiekė istorines žemumas. Pasibaigus rinkimams, partijos lyderis Martinas Schulzas žadėjo, kad jo partija neprisidės prie vyriausybės formavimo ir pereis į opoziciją. Koaliciją A. Merkel tikriausiai sudarys su naujais partneriais – liberalais (FDP) ir žaliaisiais, kurie gavo atitinkamai 10,7 ir 8,9 proc. rinkėjų balsų. Toks trijų partijų aljansas galėtų joms užtikrinti stabilią daugumą. Ilgus metus trukusią valdančiąją koaliciją su liberalais jau buvo sudaręs Krikščionių demokratų sąjungai vadovavęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis. Tačiau bendra koalicija su Žaliąja partija Vokietijoje būtų naujas reiškinys. Rinkimų į Vokietijos parlamentą laimėtoja tapo atvirai kraštutines dešiniąsias pažiūras reiškianti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri privertė atkreipti į save dėmesį antieuropietišku kursu ir polemine A. Merkel pabėgėlių politikos kritika. Didžiausios rinkėjų paramos ši partija sulaukė visų pirma rytinėse šalies žemėse ir pritraukusi 12,6 proc. balsų tapo trečia pagal dydį partija. Sėkmingame ultradešiniųjų pasirodyme kritikai įžvelgia politinės krypties lūžio tašką. Tai bus pirmas kartas per penkis dešimtmečius, kai Bundestago duris varstys labiau nei CDU į dešinę nukrypusi partija. Stebėtojai nuogąstauja, jog Vokietijos vidaus politika pasuks į dešinę, nes iki šiol AfD neatsiribojo nuo neonacių ir nacionalistinių pažiūrų skleidėjų. Vietoj to, partija siekia artimos bičiulystės su tokiais Europos dešiniųjų pažiūrų populistais kaip Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų politiku Gertu Vaildersu ir prancūze Le Pen. Be to, partijai dažnai primetami įtarimai palaikant artimus ryšius su Rusijos vyriausybe. Kitame politinio spektro gale kairiųjų partija, kilusi iš buvusių Rytų Vokietijos komunistų, gavo 9,2 proc. balsų ir vėl prasimušė į Vokietijos parlamentą, pasiekusi antrą pagal gerumą rezultatą savo istorijoje. Didžioji nuolatinių šios partijos rinkėjų dalis vėlgi yra rytiniuose Vokietijos regionuose. Šis AfD rezultatas verčia manyti, kad Vokietijoje bus atnaujintos karštos diskusijos pabėgėlių politikos klausimais. Remiantis apžvalgininkų analizėmis, didžiausią įtaką rinkiminės kovos eigai padarė baimė dėl ateities. Nuo 2015 metų Vokietija priėmė daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų, kurių didžioji dauguma yra pabėgėliai iš pilietinio karo alinamos Sirijos. Daugeliui rinkėjų kilo klausimų, susijusių su integracija ir vidaus saugumu. Kita vertus, ne visi gyventojų sluoksniai pajuto ligšiolinės koalicijos vykdomos politikos naudą nepaisant padidėjusios jų gerovės ir palankių ekonominių tendencijų.
Beveik nei vienam sektoriui netinka vokiškas apibūdinimas „mažas, bet žymus“ labiau, nei startuolių rinkai Baltijos šalyse. Trys Šiaurės Europos šalys deda dideles pastangas, kad sukurtų puikią platformą jaunoms įmonėms ir inovatyvioms idėjoms bei nuolat tobulintų šių šalių startuolių ekosistemą“, – sako sako Florian Schröder, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vadovas. „Bet Vokietijoje yra daug galimybių jaunoms ir kūrybingoms įmonėms iš Baltijos šalių. Vokietija garsi savo stipria pramone, todėl svarbu suburti verslo įmones, kurti bendrą sąveiką ir ją išnaudoti.“ Tardamas sveikinimo kalbą, Estijos Respublikos ūkio ministro pavaduotojas Viljar Lubi pabrėžė bendrų politinių prielaidų svarbą sėkmingai jaunų įmonių veiklai. Estijos vyriausybė nuo pat nepriklausomybės atkūrimo rengiamuose įstatymuose prioritetą nuosekliai teikė skaitmenizacijos erai, todėl dabar gali pelnytai vadinti save „E. Estija“. Vokietijos startuolių asociacijos vadovas Mirco Dragowski konferencijoje pristatė Vokietijos startuolių rinkos apžvalgą ir pateikė informacijos, kaip tarptautiniams startuoliams sekasi įžengti į Vokietijos rinką. „Abi pusės gali pasinaudoti tarpusavio patirtimi ir kurti naujas idėjas. Vokietija dar tik atranda Baltijos šalis. Todėl šis renginys ypatingai svarbus šiuo metu“, – teigė p. Dragowski. Informaciją apie naujų įmonių steigimą Vokietijos rinkoje papildė parodų bendrovės „Deutsche Messe AG“, Hanoveryje organizuojančios vienas stambiausių pasaulyje pramonės ir informacinių technologijų parodas „CEBIT“ bei „Hannover Messe“, atstovė p. Jutta Jakobi. Ekspertų grupėse patirtimi dalinosi Herty Tammo, Wise Guys, Paulius Vertelka, Lietuvos IRT asociacijos „Infobalt“ atstovai ir „Prototron Fund“ generalinė direktorė Jana Pavlenkova. Konferencijoje dalyvavusios aštuonios Vokietijos startuolių įmonės pristatė save prezentacijose, kuriomis siekė geriau perteikti bendradarbiavimo galimybes. Penkių narių komisija, kurią sudarė ekspertų grupėse dalyvavę pranešėjai, Estijos įmonės „Mooncascade“ atstovas ir festivalio „sTARTUp“ atstovė, rinko įdomiausius startuolius. Trečią vietą ir du bilietus į“ sTARTUp“ festivalį Tartu mieste laimėjo „MotorAi“. Antroji vieta ir du bilietai į „Latitude“ Taline atiteko „Applause“. Kvietimą dalyvauti startuolių konferencijoje Singapūre laimėjo „Delgate“. Konferenciją Ülemiste City organizavo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) ir Vokietijos startuolių asociacija, verslo kelionę parėmė Vokietijos federalinė ūkio ministerija.
Be to buvo diskutuojama apie padėtį Graikijoje, naują europinį modelį dėl didesnio globalių interneto milžinų apmokęsdinimo, bei IT sistemų ir muitinių centralizavimą. ES komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker savo pagrindinėje kalboje dėl situacijos ES, paskatino visas šalis įsivesti eurą. Kai kuriose šalyse šis pasiūlymas susilaukė mažai susižavėjimo. Iš principo euro zonos finansų ministrai buvo atviri euro zonos plėtrai, tačiau abejoja, ar stojimo sąlygos visiems pasiekiamos. Junckerio pasiūlymas dėl ES finansų ministrų posto buvo priimtas kritiškai. Euro zonos finansų ministrai tarėsi ir dėl milijardinės paramos programos Graikijai. Stipriai prasiskolinusi šalis daro pažangą, laikudamasi susitarimų ir reformos priemonių. Tračiasis patikrinimas turėtų įvykti iki metų pabaigos. Ministrai buvo vieningi dėl būtinybės suderinti tarptautinį mokesčių reguliavimą, atsižvelgiant į skaitmeninio verslo modelius. Kaip tai turi vykti, sutarti nepavyko. ES komisija pranešė, kad iki pavasario bus paruoštas įstatymo projektas. Antrą šių metų pusmetį Estija primininkauja ES.
Pirmojo tokio pobūdžio centro Šiaurės Europoje tikslas, IT-pramonės įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimo skatinimas. Tokiu būdu Latvijoje turėtų būti plėtojami IT sprendimai ir skaitmeninė transformacija. Rygoje esančiame centre turėtų būti vykdomi tarpdisciplininiai IT projektai paremti debesų kompiuterijos technologijomis, daiktų internetu ir dirbtinio intelekto sprendimais. Taip pat bus populiarinamas IT specialistų ruošimas bei ruošiami nauji specialistai.
Didžiausio investuotojų dėmesio susilaukia Kaunas. 2018 metų viduryje Kaune pradės veikti viena stipriausių pasaulyje automobilių dalių, ypatingai šviestuvų gamyboje, vokiečių įmonė Hella, Lietuvoje įdarbinsianti kelis šimtus darbuotojų. Kaunas yra Lietuvos susisiekimo “širdis”. Taip pat ir vokiškasis Lidl savo logistikos centrą įkūrė Kaune. P. Masiulio nuomone, oro uosto perkėlimui įtakingiausi yra keletas faktorių. Vienas iš jų yra keleivių ir krovinių skaičiaus nuolatinis augimas. 2016 metais Vilniaus oro uostas priėmė 4,8 mln kelevių ir 53.000 skrydžių. Kai tup tarpu, 2014 metais tik 3,8 mln keleivių buvo aptarnaujami Vilniaus oro uoste. „Jei keleivių srautas ir toliau augs panašiais tempais, per ateinančius 10 metų šis oro uostas pasieks savo galimybių ribą“ pasakojo ministras. Be to, per trumpa nusileidimo takų atkarpa sumažina Lietuvos galimybes plėstis. Jos neužtenka didelių tolimųjų reisų lėktuvų nusileidimui. Tuo tarpu Kaunas, jau šiandien suteikia tokią galimybę. P. Masiulis pabrėžia, kad nepamirštama ieškoti ir kitų galimybių. Svarstoma galimybė jau esančio oro uosto plėtroje apie variantą pastatyti naują oro uostą netoli Vilniaus. Svarbiausia, kad Vilnius, kaip turistų magnetas nenukentėtų, tęsė ministras. Tai, žinoma, prieštarauja minėtai galimybei pagrindinį oro uostą perkelti į Kauną, kuris nutolęs nuo Vilniaus vos valanda kelio automobiliu. Apibendrinant, AHK susitikime ministras pabrėžė, kad Vokietijos reikšmė Lietuvos logistikos rinkai auga. Nors ir didžiausi verslo ryšiai vis dar vyksta su Rusija (136,2 mln EUR), tačiau verslo ryšiai su Vokietija per 2016 metus išaugo 28% su 134,8 mln EUR ir pakilo į antrąją vietą, tuo užsitikrindama vietą aukščiausiųjų trejetuke. Lietuva pasižymi sparčiu logistikos verslo augimu Vakaruose, kalbėjo p. Masiulis. Prancūzija šiuo metu 93,8 mln EUR (+33,6%) pirmaujančioje pozicijoje, Danija (76,8 mln) – antroje vietoje ir Austrija (53,3 mln) EUR - trečioje. Transporto sektorius yra trečia pagal svarbą Lietuvos ekonomikos sritis. 110.000 žmonių dirba vienoje iš 7.000 transporto arba logistikos įmonių. Ši sritis sukuria 10,5% viso Lietuvos BVP.
Ši tendencija turėtų išlikti ir ateityje, o bankrotų skaičius 2017 ir 2018 m. turėtų trauktis atitinkamai 3,9 proc. ir 2,3 proc. Duomenys paaiškėjo įvertinus apklausos, atliktos 14-oje šalių, rezultatus. Kaip parodė apklausa, Baltijos šalyse ryškėja skirtingos tendencijos. Tuo metu, kai Estijoje ir Latvijoje buvo fiksuojamas bankrotų skaičiaus mažėjimas atitinkamai 10,9 ir 12,4 procentiniais punktais, 2016 metais Lietuvoje buvo net 35,5 proc. daugiau bankrutavusių įmonių. Tokį bankrutuojančių įmonių skaičiaus didėjimą galėjo lemti aktyvūs mokesčių inspekcijos veiksmai. 2017 ir 2018 metams verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ analitikai visose trijose Baltijos šalyse prognozuoja bankrotų skaičiaus mažėjimą. Tačiau bankrotų skaičius vis dar bus didesnis nei iki krizės 2008 metais. <a target="_blank" class="rte_button" href="http://www.coface.de/content/download/156582/2582202/version/1/file/Coface_Focus_Insolvenzen-MOE_09-2017.pdf"> Visą studiją galite rasti čia </a>