Didžiausia kelionių dalis vyksta miestų transportu: augant miestams, kiekvienais metais auga ir viešojo miestų transporto keleivių skaičius. 2017 m. buvo perveržta daugiau nei 11,3 mlrd. keleivių, t.y. 1,1% daugiau nei praeitais metais, ir 14% daugiau nei 2004 m. Populiariausiomis viešojo transporto priemonėmis tapo autobusai (5,3 mlrd. keleivių), miestų, priemiesčių bei tarpmiestiniai metro ir tramvajai (2,7 mlrd. keleivių) bei traukiniai (2,7 mlrd. keleivių). Pastebima keliavimo traukiniais tendencija: keliavusiųjų traukiniais skaičius pakilo labiausiai. Taip pat ir tolimaisiais reisais keliaujantieji gyventojai, vis dažniau rinkosi kelionę traukiniu. Tolimojo susisiekimo traukiniais keliavo 142 mln. keleivių, t.y. 2,3% daugiau nei 2016 m. O tolimojo susisiekimo autobusų populiarumus, po ilgalaikio augimo, nusmuko 0,8%, t.y. vos 23mln. keleivių.
2017 m. Vokietijos bendrasis vidaus produktas išaugo 2,2 proc. – tai yra devinti augimo metai, po paskutiniojo pasaulio ekonomikos nuosmukio. Ekonomistai prognozuoja, kad 2018 bei 2019 m. ekonomika visoje euro zonoje augs panašiu tempu. Nepaisant tęstinės teigiamos perspektyvos pasaulyje, ekonomikos ekspertai linkę manyti, kad Vokietijos ekonomika kuriam laikui sustings. Atsižvelgiant į ankstesnius ekonomikos ciklus ir dabartinį augimo potencialą, negalime tikėtis dviejų dešimtmečių, per kuriuos nebūtų nei stagnacijos laikotarpių nei produkcijos sumažėjimo. Vokietijos dienraščio „die Welt“ pranešime skelbiama, kad nuo Vokietijos susivienijimo tik 8-iais iš 25-ių metų, buvo užfiksuotas didesnis nei 2 proc. ekonomikos augimas. Beveik išnaudotas gamybos potencialas taip pat prieštarauja P. Altmaier prognozėms. Anot ministro P. Altmaier, tam, kad būtų pasiektas tikslas, visų pirma turėtų būtų atnaujintas Vokietijos rinkos ekonomikos modelis. Šiam tikslui pasiekti, jis siūlo sudaryti „Socialinės rinkos ekonomikos chartiją“, kurią ateinančioms trejoms arba ketverioms kadencijoms, jis norėtų pasirašyti Bundestage, kartu su kitomis partijomis. „Didžiosios koalicijos“, Vokietijos žaliųjų bei Laisvoji demokratų (vok. Freie Demokratische Partei, FDP) partijos turėtų įsipareigoti pateikti ilgalaikį suvienodinto valstybės biudžeto projektą, atsisakyti mokestinių prievolių didinimo, taip pat atsisakyti socialinių įmokų, kurios yra mažesnės nei 40 proc. bruto darbo užmokesčio“,- teigė federalinis ekonomikos ministras. Taip pat P. Altmaier pranešė apie „ilgalaikių bei tausojančių gamtą darbo vietų, pramonės srityje, įgyvendinimo bei plėtros Vokietijoje iniciatyvą“. Jo nuomone, Europa turėtų kuo skubiau pradėti baterijų gamybą ir taip toliau vystyti elektromobilumą. Dėl šios priežasties jis norėtų pradėti diskusijas, kurių tikslas būtų bendrų pramonės iniciatyvų paieška, teigė P. Altmaier.
„Oetker“ koncernui priklausanti Viesbadeno „Henkell“ įmonių grupė perėmė 75 proc. Kauno alkoholinių gėrimų importuotojo bei distributoriaus akcijų. „Henkell“ duomenimis ateityje planuojama, kad „Filipopolis“ savo asortimentą papildys „Henkell“ grupei priklausančiais tarptautiniais putojančio vyno, šampano, vyno ir kitų alkoholinių gėrimų prekės ženklais. „Lietuva yra puiki putojančio vyno rinka, kuri pasižymi didžiausiu alkoholio suvartojimu vienam asmeniui, Baltijos šalyse“, - teigė Andreas Brokemper „Henkell“ grupės atstovas spaudai. „Mes esame įsitikinę, kad mums pavyks įvesti savo pagrindinius prekės ženklus ir į Lietuvos rinką bei tokiu būdu pristatyti mūsų įmonių grupę Baltijos šalims ir tapti dar patrauklesniais mūsų klientams.“ Šiuo sandoriu „Henkell“ padidins savo įmonių grupę iki 22 dukterinių įmonių skirtingose pasaulio šalyse ir tuo pačiu išplės savo prekybos tinklą ir į visas Baltijos šalis: 2008 m. įmonė parėmė Estijos alkoholinių gėrimų prekybos bendrovę „Budampex“. 2011 m. Latvijoje buvo įsteigta „Henkell & Co. Baltic“.
Tai vienintelė Europos šalis, patekusi į pirmąjį sąrašo penketuką. Pirmoje vietoje atsidūrė Kinija, toliau seka Malaizija (3 vieta), Taivanas (4 vieta) bei Kanada (5 vieta). Vokietija užėmė 38-tą vietą. Pagrindinius vertinimo kriterijus sudarė: 40% šalyje vyraujančios investicinės aplinkos sąlygos (darbo jėga, rinkos prieinamumas, verslo aplinka, ir kt.), kitus 40% sudarė veiklos sąnaudos (gamybos / darbo sąnaudos per valandą, elektra, su patalpomis susijusios išlaidos ir kt.), likusius 20% sudarė rizikos veiksniai (ekonominiai, energetiniai, stichinės nelaimės ir kt.). Nepaisant to, kad vidurio Europoje sparčiai kyla darbo užmokestis, darbo užmokesčio išlaidos Rytų Europoje, išlieka mažiausiomis visame žemyne. O Lietuvoje jos dar ir 14% mažesnės nei Lenkijoje bei 30% mažesnės nei Čekijos Respublikoje. Pagal įmonių steigimo šalyje tvarkos paprastumą, Lietuva tarp visų Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių, po Estijos, užima antrąją vietą. Jau nuo 2017 m. investicinių projektų skaičius šalyje pakilo 27,1%, lyginant su praėjusiais metais. „Hella“ ir „Continental“ šiuo metu yra vieni svarbiausių investuotojų Lietuvoje. 2018 m. rugpjūčio mėn. „Hella“ planuoja atidaryti naują gamyklą Kaune. Į kurią pradžioje bus priimti 250 naujų darbuotojų, o ilgainiui planuojama sukurti 2 000 naujų darbo vietų. Naujosios „Continental“ gamyklos atidarymas numatomas 2019 m. Turėtų būti sukurta dar 1 000 naujų darbo vietų.