Vieni iš žymiausių verslo apdovanojimų Baltijos valstybėse – Vokietijos - Lietuvos verslo apdovanojimai – šiais metais skirti vietinėms fintech įmonėms. Apdovanojimų renginio metu Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai taip pat apdovanojo „Metų eksportuotoją“ ir „Metų AHK narį“. <b>„Metų eksportuotojo</b>“ titulą pelnė <a target="_blank" href="https://www.yazaki.lt/"><b>Yazaki Wiring Technologies Lietuva, UAB</b></a>. 2019 <b>metų AHK narys</b> yra<a target="_blank" href="https://layher-baltic.eu/"> <b>Layher Baltic UAB</b></a>, pelnęs šį titulą dėl aktyvaus dalyvavimo AHK renginiuose, rūmų vykdomuose profesinio ugdymo projektuose ir savarankiškos iniciatyvos ruošiant bei remiant Vokiečių kalbos dienas Lietuvoje. <p class="rte_blue"><b>Vokietijos - Lietuvos verslo apdovanojimai. Metų FINTECH</b></p> Trečiadienį, gegužės 29 d., apdovanojimų renginio metų Nacionalinėje dailės galerijoje buvo apdovanotas nugalėtojas Lietuvoje. Atsižvelgdama į daugelį kriterijų tarptautinė vertinimo komisija atrinko penkis finalininkus. Prieš priimant galutinį sprendimą, šioms fintech įmonėms apdovanojimų renginio metų buvo suteikta galimybė penkias minutes prisistatyti gyvai. Vertinant buvo atsižvelgta į tarptautinės vertinimo komisijos balsus, online vykusio balsavimo bei vakaro svečių balsavimo rezultatus renginio metu. Kiti finalininkai buvo: <b><a target="_blank" href="https://connectpay.com/">Connect Pay</a> </b>– finansinių paslaugų teikėja, orientuota į sparčiai augančias ir internete veikiančias įmones, kurioms ilgą laiką komerciniai bankai skyrė nepakankamai dėmesio. <a target="_blank" href="https://www.idenfy.com/"><b>iDenfy</b> </a>– asmens tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu įmonė, kuri padeda mažinant sukčiavimą, optimizuojant įmonės darbą ir didinant pelningumą. <a target="_blank" href="https://www.neofinance.com/"><b>NEO Finance</b> </a>– valdo ir administruoja vieną iš pirmaujančių Lietuvos tarpusavio skolinimo (angl. P2P, peer-to-peer), skolinimosi ir investavimo platformą. Tai pirmoji ir, kol kas, vienintelė Lietuvos P2P platforma, gavusi neribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, leidžiančią veiklą visoje Europos Sąjungoje. <a target="_blank" href="https://www.smefinance.lt/"><b>SME Finance</b></a> – Baltijos šalyse lyderiaujanti nebankinio finansavimo įmonė. Finansavimo paslaugos teikiamos greitai ir paprastai, esamiems klientams suteikiant prieigą prie savitarnos sistemos. <a href="https://ondato.com/"><b>Ondato</b></a> pergalę nulėmė inovatyvūs sprendimai ir didelis potencialas Vokietijos rinkoje. Vokietijos - Lietuvos verslo apdovanojimų taurę Ondato įteikė Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka. Vokietijos - Lietuvos verslo apdovanojimai kasmet teikiami inovatyvioms įmonėms visose trijose Baltijos valstybėse. Nugalėtojais tampa vietinės įmonės, siūlančios inovatyvius produktus arba paslaugas ir turinčios potencialo didelėje rinkoje. Taip pat atsižvelgiama į jau turimus ryšius su Vokietija. <p class="rte_blue"><b>Metų eksportuotojas</b></p> Statistinių duomenų pagrindu buvo vertinamos gamybos įmonės, turinčios didesnę nei 1 mln. eurų apyvartą, kurių eksportas į Vokietiją 2018 metais, lyginant su 2017 m., labiausiai išaugo. <b>Yazaki Wiring Technologies Lietuva, UAB</b> šioje srityje pasiekė geriausių rezultatų ir pelnė “Metų eksportuotojo” titulą bei taurę. Vokietijos įmonė „Siemens“ įkūrė Lietuvoje dukterinę įmonę „Baltijos automobilių technika", kuri gamino laidų rinkinius automobilių pramonei. 2003 m. šią įmonę įsigijo Japonijos koncernas „Yazaki“. „Yazaki“ yra didžiausia pasaulyje kokybiškų laidų rinkinių automobiliams gamintoja. Šiandien „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ yra geriausia „Yazaki“ įmonė Europoje, taikanti specialią gamybos koncepciją. 2018 m. įmonėje dirbo 1 340 darbuotojų. „Yazaki“ taip pat yra vienas didžiausių darbdavių Klaipėdoje. Įmonės apyvarta 2018 metais kilo nuo 37 mln. iki 41 mln. eurų. Šiais metais tikimasi dar didesnio augimo, viršijančio 50 mln. eurų. Visi gaminiai eksportuojami į Švediją, Prancūziją ir Vokietiją. <p class="rte_blue"><b>Metų AHK narys</b></p> Sprendimą dėl Metų AHK nario priėmė Lietuvos regiono AHK valdyba, atsižvelgdama į įvairius faktorius: nario dalyvavimą AHK organizuojamuose renginiuose, indėlį į dvišalius Lietuvos ir Vokietijos verslo santykius, paramą AHK vykdant įvairius projektus. <b>Layher Baltic UAB</b> yra ilgametis AHK narys ir nuo 2013 m. atitinka visus vertinimo kriterijus. Be to, įmonė parodė iniciatyvą ir aktyviai dalyvavo organizuojant Vokiečių kalbos dienas Lietuvoje, nuolat remia AHK projektus, tiek idėjomis, tiek finansiškai. Vokietijos-Latvijos verslo apdovanojimai vyks 2019 m. birželio 6 d. Rygoj Vokietijos – Lietuvos verslo apdovanojimus šiais metais remia: <b><a target="_blank" href="https://triniti.lt/">Triniti</a>, <a target="_blank" href="https://www.valvero.de/">Valvero</a>, <a target="_blank" href="https://www.bnt.eu/en/locations/lithuania-office">bnt attorneys in CEE</a>, <a target="_blank" href="https://www.bosch.lv/">Robert Bosch</a>, <a target="_blank" href="https://www.danpower.de/en/home.html">Danpower</a>, <a target="_blank" href="https://www.ergo.de/">Ergo</a>, <a target="_blank" href="https://www.mikron.com/">Mikron</a>, <a target="_blank" href="https://www.sap.com/index.html">SAP</a></b> ir <b><a target="_blank" href="https://www.scoro.com/">SCORO</a></b>. Mūsų partneriai: <b>FinForward, airBaltic, Bayer, Berlin-Chemie Menarini, Invest in Bavaria, Kempinski Hotel, Moller Auto, PakMarkas</b> ir <b>Volkswagen</b>.
„Pastarosiomis savaitėmis tapo aišku, kad rinkimai į Europos Parlamentą yra labai reikšmingi, nes visoje Europoje kyla priešiškų ir ekstremistinių partijų banga ir mes negalime ignoruoti šių tendencijų“, - sakė Florian Schröder, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vadovas. AHK primygtinai ragina nebūti abejingiems šiuo klausimu ir norėtų priminti Europos Sąjungos teikiamą naudą. AHK inicijuoja kampaniją socialinėse medijose, skatinančią verslininkus, vadovus ir piliečius remti Europos idėją ir vertybes, nes Estija, Latvija ir Lietuva, taip pat šių šalių įmonės, per pastaruosius 15 metų gavo iš narystės didelę naudą. Šiuo tikslu pateikiame sąrašą priežasčių, kodėl ES turėtų būti remiama. <a target="_blank" href="https://www.ahk-balt.org/fileadmin/AHK_Baltikum/user_upload/EU_Vote_reklama_LT.pdf">Europa padėjo Lietuvai pasiekti ekonomikos augimą</a> - nuo Lietuvos įstojimo į ES BVP išaugo 127 proc., bendroji rinka, kuri yra svarbiausias Lietuvos ekonomikos veiksnys, kartu su muitų sąjunga mažina kaštus ir kliūtis tarptautinei prekybai. Kiti ES privalumai: kelionių, prekių ir investicijų laisvė; tik viena valiuta euro zonoje, kuri pašalina konversijos ir valiutos kurso riziką euro zonos sandoriams ir suteikia gerą pagrindą inovacijoms per įvairių mokslinių tyrimų finansavimo galimybes ir naudą. Tai tik keletas priežasčių, kodėl verslininkams turėtų rūpėti ES ateitis ir dalyvavimas būsimuose rinkimuose. Kampaniją remia kiti prekybos ir pramonės rūmai Baltijos šalyse, tarp jų Latvijos prekybos ir pramonės rūmai, Estijos prekybos ir pramonės rūmai, Lietuvos pramonininkų federacija (LPK), Suomijos prekybos ir pramonės rūmai Latvijoje, Airijos ir Latvijos prekybos rūmai, D. Britanijos prekybos rūmai Lietuvoje.
Po kruopščios atrankos atsižvelgiant į daugelį kriterijų, tarptautinė vertinimo komisija išrinko penkis finalininkus. 2019 m. gegužės 29 d. Vokietijos - Lietuvos verslo apdovanojimų ceremonijos metu visi finalininkai turės galimybę padaryti trumpą prisistatymą (angl. pitch), po kurio ir paaiškės nugalėtojas. Iki renginio savo favoritus galite išsirinkti ir už juos balsuoti AHK internetiniame puslapyje: <a href="http://www.ahk-balt.org/lt/renginiai/deutscher-wirtschaftspreis/">www.ahk-balt.org/lt/renginiai/deutscher-wirtschaftspreis/</a> Vertinimo komisija atrinko šiuos finalininkus: <b>Connect Pay </b>yra finansinių paslaugų teikėja, orientuota į sparčiai augančias ir internete veikiančias įmones, kurioms ilgą laiką komerciniai bankai skyrė nepakankamai dėmesio. Bendrovė veikia kaip alternatyvus bankas, teikiantis integruotas ir į vartotoją orientuotas paslaugas sparčiai besivystančioms įmonėms internete. <b>iDenfy </b>yra asmens tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu įmonė, kuri padeda mažinant sukčiavimą, optimizuojant įmonės darbą ir didinant pelningumą. Tai leidžia įmonėms paversti kliento išmanųjį telefoną (iOS ir „Android“) arba kompiuterį į 24/7 ID nuskaitymo terminalą ir veido atpažinimo sistemą, kuri leidžia greitai ir lengvai užfiksuoti ir patikrinti asmens tapatybę, jos atitikimą KYC (Know Your Customer) bei kitiems reikalavimams.<b></b> <b>NEO Finance </b>- valdo ir administruoja vieną iš pirmaujančių Lietuvos tarpusavio skolinimo (angl. P2P, peer-to-peer), skolinimosi ir investavimo platformą. „NEO Finance“ yra pirmoji ir, kol kas, vienintelė Lietuvos P2P platforma, gavusi neribotą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, leidžiančią veiklą visoje Europos Sąjungoje. Licencija užtikrina klientų lėšų saugumą – jos yra laikomos atskiroje, nei įmonės lėšos, sąskaitoje. <b>Ondato </b>– verslui skirta kompleksinė informacijos apie klientą (angl. KYC – Know Your Customer) ir verslą ( angl. KYB - Know Your Business) platforma, grindžiama masyvių duomenų (angl. Big Data) analitika ir dirbtinio intelekto (AI) sprendimais. “Ondato” sprendimas unikalus tuo, kad bene pirmasis išnaudoja visą rinkinį sparčiausių ir tiksliausių biometrikos, nuotolinės foto ir vaizdo identifikacijos įrankių. Sprendimas skirtas verslui, įpareigotam veikti ir pažinti savo klientus pagal Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės įstatymą. <b>SME Finance</b> – 2016 metais veiklą pradėjusi ir šiuo metu Baltijos šalyse lyderiaujanti nebankinio finansavimo įmonė. Finansavimo paslaugos teikiamos greitai ir paprastai, esamiems klientams suteikiant prieigą prie savitarnos sistemos. Šiais metais planuojamos didelės investicijos į savitarnos sistemą, siekiant dar labiau sutrumpinti kelią nuo sąskaitos išsiuntimo iki pinigų pervedimo. Renginio globėja - Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets. Vokietijos verslo apdovanojimai teikiami kasmet inovatyvioms Baltijos šalių įmonėms. Apdovanojamos vietinės įmonės, kurios ėmėsi ypatingų iniciatyvų dizaino, kokybės, gamybos ar eksporto srityse. Kiekvienais metais renginys turi kitą nominaciją. Skaitmeninimo laikais labai svarbios ir technologinės inovacijos finansų srityje. Todėl šiais metais šiuo prizu apdovanosime įmonę iš FinTech sektoriaus.
Konkrečios priemonės turi būti paruoštos iki 2020 m. Tai galėtų būti lankstesnis darbo laikas maitinimo įstaigose, sąžiningos mokestinės sąlygos, biurokratijos mažinimas, greito interneto plėtra kaimo vietovėse. „Ši turizmo strategija bus pirmoji Federalinės vyriausybės ekonominė koncepcija turizmo sektoriui“, - sakė Bareiß. CDU politikas pavadino turizmo sektorių labai svarbiu ir paminėjo beveik tris milijonus darbo vietų bei 100 milijardų vertės BVP. Tačiau iššūkiai yra dideli: didėjantis darbo jėgos trūkumas, skaitmenizavimas, nereikalinga biurokratija. Svarbus faktorius sektoriaus konkurencingumui, ypač kaimo vietovėse, yra greitas interneto ryšys. Taip pat rūpesčių kelia auganti didžiųjų rezervacijos platformų galia. Vokietijos federalinė turizmo asociacija (BTW) geranoriškai įvertino strategijos kertinius punktus. „Mes labai džiaugiamės, kad Federalinė vyriausybė aktyviai imasi veiksmų turizmo sektoriuje ir nori koordinuoti bei tobulinti turizmo politiką, atsižvelgdama į temų įvairovę“, - rašoma pranešime. „Dabar matysime ar vyriausybė imsis ir skaudžių biurokratijos klausimų, stipriai palietusių turizmo sektorių – konkurencingumą mažinančius atostogų ir oro transporto mokesčius, neįvykdytus plačiajuosčio interneto projektus kaimo regionuose, duomenų apsaugos direktyvą“, - sako BTW generalinis sekretorius Michael Rabe. Automobilių asociacija ADAC taip pat pakomentavo vyriausybės planus. „Ši parama artimiausiu metu turi atsispindėti konkrečiomis priemonėmis. Svarbus klausimas yra mobilumo bei infrastruktūros problemų sprendimas“, - sakė viceprezidentas turizmui Kurt Heinen. Turizmo politika turėtų būti geriau koordinuojama. Atsakomybių pasidalinimas tarp daugelio ministerijų kainuoja daug laiko. Vokietijos Federalinės turizmo asociacijos prezidentas Michael Frenzel praėjusių metų lapkričio mėn. turizmo sektoriaus „viršūnių susitikime“ pareikalavo „sąžiningų sąlygų konkurencijai“. Tradicinėms įmonėms vis dar keliami griežtesni reikalavimai nei konkurentams internete. Jau seniai sektorius prašo lengvatų, ypač dėl biurokratijos mažinimo ir darbo teisės. Jie reikalauja darbo teisės lankstumo. Pasak Frenzel, sustabarėjęs maksimalus darbo laikas neatitinka šiandienos poreikių. 2018 m. svečių nakvynių skaičius, remiantis Statistikos departamento duomenimis, išaugo 4 proc. ir siekė 477,6 mln. Tačiau pajamų situacija šiame sektoriuje dėl toliau augančių operatyvinių ir personalo kaštų išlieka įtempta. Be to, labai trūksta darbuotojų.
Kasmet atliekama verslo aplinkos vertinimo apklausa parodė, kad Lietuvos įmonės verslo aplinką vertina panašiai kaip ir praėjusiais metais. 61 proc. apklaustų įmonių verslo aplinką vertina gerai, 39 proc. - patenkinamai. Nei vienas respondentas situacijos nevertina blogai. Panaši situacija išlieka ir vertinant situaciją savo ūkio šakoje. Vis tik per metus teigiamai vertinančių padėtį sumažėjo 7 procentiniais punktais. Vertinant padėtį įmonės viduje fiksuojamas šioks toks pablogėjimas. Vis dar 61 proc. apklaustų respondentų situaciją įmonės viduje vertina gerai, tačiau praėjusiais metais tokių buvo net 80 proc. Lyginant situaciją visų trijų Baltijos šalių kontekste, Lietuvos įmonės esamą situaciją vertina palankiausiai. <b>Apklausa rodo niūrias perspektyvas </b> <i></i><u></u><sub></sub><sup></sup> Ateities perspektyvų vertinime optimistinių nuotaikų esama žymiai mažiau nei prieš metus. Jei pernai net 55 proc. respondentų tikėjo, kad ekonominė padėtis šalyje gerės, šiemet situacijos gerėjimo tikisi tik 33 proc. respondentų, t .y, net 22 procentiniais punktais mažiau. Net 60 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad šalies ūkio situacija nesikeis. Ūkio šakos, kurioje dirba įmonė, vertinimas yra tik šiek tiek labiau optimistinis. 37 proc. respondentų mano, kad situacija gerės. Praėjusiais metais teigiamai situaciją vertinusių buvo 45 proc., t. y. 8 proc. daugiau. Savo įmonės ateities perspektyvų vertinime situacija išlieka optimistinė ir beveik nepakitusi nuo praėjusių metų. 53 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad situacija įmonės atžvilgiu ateityje gerės. Lyginant visas tris Baltijos šalis verta paminėti, kad Estijoje veikiančios įmonės ateities perspektyvas vertina atsargiau. Optimistinių nuotaikų mažėjimas fiksuojamas visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Jei lygintume su pernai metais, šiemet Lietuvos įmonės atsargiau vertina apyvartos augimą. Nors manančių, kad įmonė ir šiemet fiksuos apyvartos augimą sumažėjo 10 procentinių punktų, taip manančių respondentų skaičius išlieka aukštas, net 65 proc. Lyginant su praėjusiais metais, respondentų, besitikinčių eksporto augimo, skaičius sumažėjo 13 procentinių punktų. <b>Teisinės aplinkos vertinimas prastėja </b> Apklausos metu vertinamas 21 faktorius, turintis lemiamą vaidmenį renkantis vietą investicijoms ir plėtrai. Nors Lietuvoje fiksuojamas beveik visų vertinimo kriterijų geresnis vertinimas, tačiau keletas tendencijų kelia nerimą. Tuo metu, kai tokie kriterijai, kaip mokestinė našta ir viešieji finansai sulaukė palankesnio vertinimo, svarbios sritys, kaip teisinis saugumas, viešojo sektoriaus skaidrumas sulaukė blogesnio vertinimo. Ši tendencija fiksuojama ne tik Lietuvoje, tačiau ir kitos Baltijos šalyse. Šie abu indikatoriai, ypatingai teisinis saugumas, ir anksčiau nesulaukdavo gero vertinimo. Tai gali būti blogas ženklas investuotojams. <b>Darbo rinka ir kaštai - pagrindas susirūpinimui </b> Profesinio mokymo sistemos vertinimas darbo rinkoje yra geresnis nei ankstesniais metais, bet vis dar blogesnis nei vidutinis. Darbuotojų produktyvumo ir motyvacijos vertinimas pablogėjo. Yra ir kitų svarbių priežasčių, keliančių susirūpinimą. Darbo kaštų ir ypač kvalifikuoto personalo prieinamumo vertinimas yra blogesnis nei vidutinis. Keletas klausimų buvo apie darbo rinką. Padėtis Lietuvoje kelia nerimą Net 4 iš 5 respondentų mano, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas padidins darbo kaštus. Daugiau nei pusė apklaustųjų sutinka, kad tai neigiamai paveiks gamybos ar paslaugų sektoriaus įmones ir neleis imtis papildomų užsakymų. Beveik pusė respondentų prognozuoja numatytų investicinių planų mažinimą. „Tolesnis darbo kaštų augimas daro neigiamą įtaką vietos patrauklumo vertinimui investicijoms. Tai reiškia, kad specialistų trūkumas yra rimtas ateities augimo apribojimas “, - teigė AHK vykdantysis direktorius Florianas Schröderis (Florian Schröder) Nepaisant atsargių prognozių dėl tolesnio ekonomikos augimo, tikėtinas įmonių darbo kaštų augimas Baltijos šalyse išlieka labai didelis. Lietuvoje šiais metais įmonės prognozuoja darbo užmokesčio padidėjimą 8,33 proc., kuris tik šiek tiek mažesnis už ankstesnių metų lygį. „Tolesnis didelis darbo kaštų augimas kenkia vietos patrauklumui ateities investicijoms“, - pridūrė F. Schröderis. <b>Vis dar tarp patraukliausių </b> <i></i><u></u><sub></sub><sup></sup> Didžioji dauguma Lietuvoje veikiančių įmonių nurodė, kad šiandien pasirinktų šalį kaip vietą investicijoms. Net 93 proc. respondentų pasisakė teigiamai, tai yra net 3 procentiniais punktais daugiau nei pernai, kas yra geriausias rezultatas Baltijos šalyse. Apklausoje buvo paprašyta įvertinti kitų 15 Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių, taip pat Kinijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Juodkalnijos patrauklumą. Lietuva, Lenkija, Estija, Čekija ir Latvija yra penkios svarbiausios Lietuvos įmonių investicinės šalys. Pirmą kartą Estija yra patraukliausia vieta investicijoms Vidurio ir Rytų Europoje (VRK) Lietuva ir Latvija taip pat yra tarp geriausių šalių, tačiau pastaraisiais metais jos rezultato nepagerino. Antrus metus iš eilės Lietuva liko septinta, o Latvija šešta. Tarp kitose VRE šalyse veikiančių įmonių Lietuva yra viena iš patraukliausių vietų investicijoms, taip mano Latvijos, Albanijos, Estijos ir Lenkijos respondentai. <b>Skirtingos nuomonės dėl mokesčių reformos </b> Į klausimą apie 2019 mokesčių reformos įtaką šalies ekonomikai respondentai atsakė skirtingai. 38 proc. respondentų reformą vertina teigiamai, 41 proc. tiki, kad mokesčių reforma neturės teigiamos įtakos. <b></b> <b>Apie apklausą </b> Nuo 2003 m. AHK vykdo apklausą apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos patrauklumą investicijoms. Tokiu būdu suvokiama situacija ir lūkesčiai aktyviai veikiančių įmonių dvišaliame versle su Vokietija. Metinis verslo aplinkos vertinimas yra laikomas svarbus nuomonių barometras apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonių situaciją ir lūkesčius. Apklausos rezultatai yra dalis tarptautinio Vokietijos užsienio prekybos rūmų (AHK) tinklo verslo aplinkos vertinimo Vidurio ir Rytų Europoje. Beveik 1700 įmonių Vidurio ir Rytų Europos šalyse išreiškia savo nuomonę apie verslo lūkesčius ir vietos investavimo sąlygas. Rezultatas atvaizduoja aktualų ir išsamų nuomonės vaizdą ir leidžia palyginti vietos kokybę Vidurio ir Rytų Europoje. <b></b><i></i><u></u><sub></sub><sup></sup>
„Praėjusi vasara padidino alaus ir alaus miksų pardavimus. Teigiamas oro efektas pasirūpino, kad alaus rinkoje baigtųsi troškulys“, sako Marcus Strobl, alaus ir alaus miksų rinkos ekspertas iš Nielsen Deutschland. Iš viso praėjusiais metais buvo parduota 6,1 mlrd. alaus ir alaus miksų, 2,9 proc. daugiau nei 2017 m., apyvarta pakilo netgi 7 proc. ir siekė 8 mlrd. eurų, nes beveiks visi pilzeno alaus gamintojai pernai pakėlė kainas. Tai patvirtina Vokietijos Federalinės statistikos tarnybos duomenys. Pakilus kainai 3,5 proc. lyginant su 2017 metais, alaus gėrimų kainos vartotojams kilo 1,9 proc. Labiausiai (3,8 proc.) kilo pilzeno, lagerio ir juodojo alaus kainos. 2018 m. Vokietijos alaus daryklos pagamino 8,7 mlrd. litrų alaus, tai yra 184 mln. litrų arba 2,2 proc. daugiau nei 2017 m. Didžioji dalis Vokietijoje pagaminto alaus buvo suvartota šalyje. Alaus eksportas 2018 m. lyginant su 2017 nepakito, buvo eksportuota 1,6 mlrd. litrų alaus, kurio vertė 1,2 mlrd. eurų. Didžiausias importuotojas – Italija, toliau seka Kinija ir Olandija. „Nors vasara buvo gera, alaus rinka ilguoju laikotarpiu kovoja su stagnacija“, – sakė Strobel. Ypač tai liečia klasikines alaus rūšis – pilzeną ir kvietinį alų. Tuo tarpu Radler, specialūs alūs, šviesus ir nealkoholiniai alūs didina apyvartas. Rinkos ekspertų duomenimis, vis labiau populiarėja nealkoholinis alus ir alaus miksai. Pilzenas populiariausias alus maisto prekybos tinkluose, jo buvo parduota 3,2 mlrd. litrų. Tačiau pasak Strobl šis alus turi problemų dėl įvaizdžio jaunimo tarpe. Be to, vartotojai vis mažiau lojalūs vienam alaus gamintojui. Individualumas yra svarbesnis. Vis populiaresnės tampa nealkoholinio alaus rūšys. “kas ankščiau buvo neįprasta, šiandien jau seniai įsitvirtino. Alaus rinkai ir klasikinėms alaus rūšims nealkoholinio alaus segmente yra daug potencialo”, - mano Strobl.