Vokietijos transporto klubas (Verkehrsclub Deutschland - VCD) apklausė valstybinio koncerno keleivius. Rezultatas – galėtų būti geriau. VCD atliktame „geležinkelio teste“ klientai vertina Vokietijos geležinkelį tik patenkinamu pažymiu – 2,8. Įvertinimą ypač blogina vėlavimai ir bilietų kainos. Gerų įvertinimų susilaukė geležinkelių programėlė, taip pat saugumas bei klimato apsauga, rašoma lapkričio mėnesį pristatytoje studijoje. Kad daugiau žmonių keliautų ICE ir Intercity, traukiniai pasak apklausos turėtų būti visų pirma greiti. Kas antram klientui kelionės laikas yra viena svarbiausių priežasčių naudotis geležinkelių paslaugomis. Punktualumas (30 proc.) ir klimato apsauga (29 proc.) yra tik ketvirtojoje ir penktojoje vietoje. Geležinkelio klientams svarbus kuo mažesnis persėdimo skaičius (43 proc.) ir pigūs bilietai (41 proc.). Tyrimų institutas Quotas atlikdamas „geležinkelių testą“ 2019 metų rugsėjo mėn. internetu apklausė 1000 žmonių, kurie per paskutinius šešis mėnesius keliavo Vokietijos geležinkeliais. Apklausos rezultatai reprezentuoja visą visuomenę.
Volkswagen valdybos pirmininkas Herbert Diess atidarė elektromobilio gamybos liniją. „Mes ketiname pereiti prie elektrinio mobilumo“, - sakė jis, dalyvaujant Vokietijos kanclerei Angela Merkel ir Saksonijos ministrui pirmininkui Michael Kretschmer. "Nebeklausiame ar elektromobilis įrodys savo vertę, tačiau kaip greitai tai įvyks ir kuriame pasaulio krašte pirmiausia“. Diess nuomone, ID.3 elektromobilio gamybos pradžia yra „lūžio taškas“ Volkswagen istorijoje: milijardus eurų siekiančios investicijos skiriamos perėjimui nuo vidaus degimo variklių prie alternatyvių pavarų sistemų. Vien tik milijardą eurų įmonė investuoja į Saksonijos teritorijoje esančios gamyklos pertvarkymą į pirmąją elektromobilių gamyklą Vokietijoje bei į 8000 darbuotojų mokymus. 2020 m. Zwickau gamykloje „Volkswagen“ planuoja pagaminti apie 100 000 transporto priemonių su moduline elektrine konstrukcija (MEB). Ši technologija naudoja daug tų pačių dalių skirtingiems modeliams - lygiai taip pat, kaip ir su įprastomis pavaromis naudojant modulinį šoninio poslinkio modulį (MQB), kuris buvo pristatytas „Golf“ 2012 m. Taigi įmanoma sumažinti sąnaudas ir nustatyti bendrus techninius parametrus. Per ateinančius trejus metus E- rinkinys bus naudojamas 33 naujų modelių gamybai. Trumpalaikėje perspektyvoje planuojama pagaminti iki 330 000 vienetų per metus. Nuo 2020 m. vasaros, elektromobilį ID.3 jau bus galima įsigyti visoje Europoje – remiantis duomenimis šiuo metu yra gauta apie 35 000 tarptautinių klientų rezervacijų. Nuo 2021 m. Zwickau gamykloje Volkswagen gamins tik elektromobilius - planuojami šeši modeliai trims prekių grupių ženklams. Emden ir Hanover gamyklose taip pat planuojama pradėti gaminti elektromobilius 2022 m. Volkswagen prekės ženklo valdybos narys Tomas Ulbrich, atsakingas už e-mobilumą, kalbėjo apie naujos eros pradžią: “tiek gamyklai, tiek Volkswagen gamintojui ir tiek pačiai Vokietijos automobilių pramonei”. Ateityje, gamyba Zwickau mieste bus vis labiau automatizuota, o naujų elektromobilių gamybai bus panaudota apie 1700 robotų. Be kita ko, pertvarkymui buvo pritaikytas kėbulų, dažų cechas ir surinkimas, buvo pertvarkytos ir išplėstos gamybinės salės, nutiesta nauja geležinkelio linija. Iki 2020 m. vidurio Saksonijoje vis dar planuojama gaminti „Golf“ modelį, vėliau koncernas šią gamyklą ketina perorientuoti išskirtinai elektromobilių gamybai.
„Lidl“ pasinaudoja skaitmeninimo galimybėmis, pavyzdžiui, per mobiliųjų telefonų programą, leidžiančią klientams gauti pasiūlymus ir tokiu būdu tiesiogiai su jais bendrauti. Žiuri komisija taip pat gyrė nuoseklią internetinės parduotuvės koncepcijos plėtrą. Tuo pačiu metu Vokietijos mažmeninės prekybos gigantas išsiskiria ypatingu atsidavimu tvariai ateičiai. "Mes norime būti geriausiu pasirinkimu savo klientams. Mums yra didžiulė garbė gauti Vokietijos mažmeninės prekybos apdovanojimą tiek įmonei, tiek visiems „Lidl "darbuotojams. Tai reiškia, kad einame teisingu keliu, palengvindami klientams galimybę apsipirkti pasiūlydami jiems visus reikalingiausius kasdienius produktus, kurie turi geriausią kainos ir kokybės santykį “, - trumpai įteikdamas apdovanojimą sakė Matthias Oppitz, „Lidl“ generalinis direktorius Vokietijoje. Vokietijos HDE mažmeninės prekybos prizas laikomas svarbiausiu pramonės apdovanojimu. Nuo 2002 m. jis skiriamas už išskirtinius vadybos pasiekimus ir puikius mažmenininkus Vokietijos mažmeninės prekybos kongrese Berlyne. Apdovanojimą skiria ekspertų komisija „vidutinių įmonių“, „didelių įmonių“ ir „asmeninio efektyvumo“ kategorijose. Kitas „Lidl“ darbuotojas turėjo ypatingą priežastį nudžiuginti apdovanojimų ceremonijoje: Robert Götting, „Lidl“ padalinio vadovas iš Röbel an der Müritz miesto, buvo apdovanotas prizu „Prekybos veidas 2019“. 22 metų jaunuolis atstovauja daugiau nei trims milijonams darbuotojų Vokietijos mažmeninės prekybos sektoriuje. „Lidl“ turi daugiau nei 10 000 parduotuvių 29 Europos šalyse ir JAV. Mažų kainų prekybos tinklas priklauso „Schwarz“ grupei, įsikūrusiai Neckarsulm mieste, ir yra pirmaujanti maisto prekių mažmenininkė Europoje pagal pardavimo apimtis. Vokietijos prekybos įmonė valdo apie 3200 parduotuvių, kuriose dirba apie 83 000 žmonių. 2018 m. „Lidl“ pardavimai sudarė 81,2 milijardo eurų. Ketvirtis pajamų (22,7 milijardo eurų) tenka „Lidl“ Vokietijoje.
Apdovanojimą už ypatingus nuopelnus valstybės lygmeniu įteikė Latvijos prezidentas Eglis Levits. „Man yra didelė garbė gauti šį apdovanojimą, kuris po mano atsisveikinimo su AHK šiais metais vainikuoja mano devynerių metų veiklą kaip AHK prezidentas. Tuo aš ypatingai didžiuojuosi. Tai yra svarbus įvykis ir darbo pagerbimas ir AHK. Dėl šios priežasties aš priimu apdovanojimą kaip prizą visiems AHK kolegoms, kurie prisidėjo prie daugiau nei sėkmingo darbo. Esu tikras, kad tai mūsų bendras indėlis klestinčiam ekonominiam bendradarbiavimui tarp Vokietijos ir Baltijos valstybių“- sako Thomas Schöllkopf. Thomas Schöllkopf, ilgametis tarptautinės draudimo kompanijos „ERGO International AG" valdybos narys, 2010 buvo pirmą kartą išrinktas Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų prezidentu. Thomas Schöllkopf savo kadenciją baigė 2019 m. kovo mėn.
Taigi DIHK yra labiau pesimistiška nei federalinė vyriausybė. Kaip ir pagrindiniai ekonomikos tyrimų institutai, federalinė vyriausybė tikisi 0,5 proc. augimo einamaisiais metais, o 2020 m. - 1,0 proc. Po apklausos trečią kartą iš eilės įmonių verslo padėtis aiškiai susilpnėjo. Tai ypač pasakytina apie eksportą: išskyrus 2008–2009 m. finansinę krizę, eksporto lūkesčiai yra tokie pat blogi, kokie buvo paskutinį kartą 1993 m. Su vartotojais susiję sektoriai, tokie kaip mažmeninė prekyba ir turizmas, ir toliau turėjo naudos iš stabilios vidaus paklausos. Žymiai blogesnė padėtis yra pramonėje. „Matomi aiškūs sulėtėjimo pėdsakai su pramone susijusiems paslaugų teikėjams ir didmenininkams“, - situaciją įvardino DIHK prezidentas Eric Schweitzer. „Greta nerimo dėl paklausos atsiranda ir netikrumo jausmas dėl ekonominės politikos sąlygų šalies viduje. Tai ypač galioja klimato ir energetikos politikai.“ Atsižvelgiant į niūrias daugelio sektorių perspektyvas ir netikrumą, įmonių investiciniai ir užimtumo planai mažėja jau penktą kartą iš eilės. Tačiau didžiausia verslo rizika įmonių požiūriu išlieka kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Greta įmonių netikrumo ir blogėjančios užsienio prekybos, DIHK mano, kad ekonomiką apsunkino vis didėjantys struktūriniai iššūkiai: skaitmeninimas, ateities mobilumas ir klimato politika. „Mūsų šalis turi imtis veiksmų“, - teigė Schweizer. Atsižvelgdamas į „nerimą keliantį“ ekonomikos vystymąsi, jis paragino federalinę vyriausybę veikti. Kalbama apie ilgalaikius pokyčius Vokietijoje.
„Tax Foundation“ atliktame tyrime Estija jau šeštą kartą iš eilės užima pirmąją vietą, kaimyninės Latvija ir Lietuva yra trečiojoje ir ketvirtojoje vietoje. Jas skiria tik Naujoji Zelandija. 36 EBPO šalių tarpe Vokietija užima 16-ą vietą. Ypač daug taškų Baltijos valstybės gavo už įmonių mokesčius. Šiuo požiūriu jos užima pirmąsias tris vietas. Estijoje ir Latvijoje reinvestuojamas pelnas neapmokestinamas, tik išmokant pelną mokami mokesčiai. Lietuvoje pelno mokestis yra 15 proc., žymiai mažesnis nei EBPO vidurkis, kuris siekia 23,6 proc. Estija EBPO narė yra nuo 2010 metų, Latvija buvo priimta 2016 m. birželio mėn., Lietuva prisijungė paskutinioji 2018 m.