Lietuva laikoma skaitmenizavimo viešajame sektoriuje lydere, kur apie 90 procentų paslaugų vykdomos online, o įmonės steigimas užtrunka tik kelias dienas. "Kitaip nei Vokietijoje, Lietuvoje viešosios paslaugos prieinamos internetu ir naudojamos kaip savaime suprantamos, o analoginės paslaugos – absoliuti išimtis. Taip pat ir kibernetinio saugumo srityje Lietuva pažengusi toli į priekį.", teigia Bitkom prezidentas Achim Berg. "Vokietijoje mes turime didelių išmanaus miesto vizijų, kurios Lietuvoje jau dalinai realizuotos." "Šiuolaikinė visuomenė neturėtų bijoti keistis kartu su technologine raida. Lietuvoje skaitmeninių technologijų vystymas - tai būdas palengvinti kasdienį visuomenės gyvenimą, teigia Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijos FR Respublikoje Darius Jonas Semaška. „Lietuvos tikslas yra jau nebe elektroninės, bet ir skaitmenizuotos viešųjų ryšių paslaugos. Savo patirtimi apie viešojo sektoriaus, kibernetinio saugumo ir išmaniųjų miestų temas norimi pasidalinti su Vokietija, pagrindine mūsų ekonomikos partnere." Jau yra nemažai lietuvių ir vokiečių kompanijų bendradarbiavimo pavyzdžių, pvz. Berlyne lietuvių startuolio Trafi įdiegta viešojo transporto platformos programėlė <a target="_blank" href="https://www.ahk-balt.org/lt/naujienos/news-details-lit/berlyno-mobilumo-programele-pagaminta-lietuvoje-jelbi-jau-online/">Jelbi</a>. „Smart Country Convention“ suvienija svarbius vykdančiosios valdžios, politikos, skaitmeninės ekonomikos, asociacijų ir mokslo atstovus. Šis, pirmąjį kartą 2018 m. vykęs renginys, apjungia įvairaus formato veiklas – kongresą, seminarus, parodą, skirta miestų, bendruomenių ir viešųjų įstaigų skaitmeninimo klausimų diskutavimui ir sprendimui. Jo metu galima susipažinti, kaip praktiškai veika viešųjų paslaugų skaitmeninimas ir kaip plėtoti skaitmeninius miestus ir regionus ateityje. Kongreso partneriai - Vokietijos miestų bei bendruomenių asociacija, Vokietijos miestų taryba, Vokietijos federalinė valstybinių įstaigų asociacija, Viešųjų įmonių asociacija (VKU) ir nacionalinis E-Government kompetencijų centras (NEGZ). Parodoje taip pat dalyvaus didžiosios Vokietijos įmonės, tokios kaip Deutsche Telekom, SAP ir Bechtle.
Christopher Zimmer turi sukaupęs 31 metų patirtį įvairiose pozicijose Lufthansa grupėje. Jis dirbo Pietų Korėjoje, Tailande, Vietname, Filipinuose, Bulgarijoje ir Suomijoje. Naujasis prezidentas turi ir daug patirties AHK tinkle: „Nuo devynesdešimtųjų metų pradžios dirbu užsienyje ir visose šalyse dalyvavau AHK veikloje, tiek ją kuriant, tiek kaip valdybos narys. Todėl labai džiaugiuosi, kad dabar galiu perimti šias atsakingas pareigas ir prisidėti prie Vokietijos ir Lietuvos verslo santykių stiprinimo“. Anksčiau šioje pozicijoje buvo Thomas Schöllkopf (Ergo AG), kuris po devynerių metų sėkmingos veiklos pasitraukė iš šių pareigų.
„Pakilimas tęsiasi”, sako Hubert Barth, EY Vokietijoje vadovybės pirmininkas. „Keli labai dideli sandoriai šiais metais vėl garantavo investicijų rekordus”. Per pirmąjį šių metų pusmetį sulaukta net septynių investicijų, bendrai sugeneravusių virš 100 milijonų eurų. Tai yra daugiau nei per visus 2018 metus. 2018 m. įvyko tik 6 tokie dideli sandoriai. Didžiausią 428 mln. eurų sandorį pasirašė kelionių startuolis Get Your Guide, antroje vietoje interneto bankas N26, 266 mln. eurų investicija, ir trečioje vietoje 2012 metais įkurtas marketingo paslaugų tiekėjas Adjust, 201 mln. eurų. <h4>Vidutinio dydžio finansavimų mažėja</h4> „Rinka pastebimai keičiasi“, pastebi Peter Lennartz, EY partneris. „Rinkoje vis dar yra labai daug pinigų, tačiau mes matome, kad žirklės tarp labai didelių ir mažų sandorių didėja“. Mažų daugiausiai 5 mln. eurų investicijų padaugėjo 34 proc., tuo tarpu vidutinio dydžio investicijų nuo 10-100 mln. eurų sumažėjo maždaug trečdaliu, nuo 45 proc. iki 31 proc. Investuotojų elgsena skiriasi. „Užsienio šalių investuotojai renkasi brandžius verslo modelius ir yra paprastai pasirengę investuoti dideles sumas“, - sako Lennartz. Taip pat didėja taip vadinamų vienaragių ir startuolių, potencialių vienaragių. Tuo tarpu Vokietijos investuotojai dažniausiai investuoja mažesnes sumas ir tokiu būdu palengvina jaunų įmonių startą. Jeigu ši tendencija vidutinio dydžio investicijų segmente tęstųsi, tai nebūtų „geras ženklas“, įspėjo Lennartz. „Ypač vidutinio dydžio investicijos reikalingos, siekiant iš daug žadančių verslo idėjų padaryti sėkmingas įmones, tai yra įvesti į rinką, galbūt net internacionalizuoti“, - paaiškino EY startuolių specialistas. Jeigu vidutinių investicijų mažės, tai anksčiau ar vėliau sumažės ir didelių sandorių. <h4>E-komercijos patrauklumas krenta, fintech ir mobilumo srities startuolių stipriai auga</h4> Po to kai pastaraisiais metais e-komercijos projektai pritraukė daug investicijų, 2019 m. pirmojoje pusėje jų patrauklumas žymiai smuko. Į tokius projektus investuota suma krito iki 208 mln. eurų. Dar prieš metus per tą patį laikotarpį investicijos siekė vieną milijardą eurų. Tuo tarpu fintech sulaukė žymiai daugiau investicijų nei ankstesniais metais – iš viso 704 mln. eurų. Tai reiškia 78 proc. pliusą. Mobilumo srities startuoliai taip pat pritraukė penkis kartus daugiau kapitalo nei prieš metus, iš viso 659 mln. eurų. Jaunos sveikatos srities įmonės sulaukė daugiau investicijų nei pernai, IT įmonės – tiek pat kaip ir prieš metus. „Investuotojų prioritetas pasikeitė“, stebi Lennartz. „Matome didėjantį susidomėjimą technologijomis paremtais verslo modeliais, pvz. mobilumo ar dirbtinio intelekto, taip pat visai naujais verslo modeliais, kaip E-Scooter arba medicininės kanapės. Bent jau šiuo metu atrodo, kad e-komercija jau perkopė savo zenitą“. <h4>Dideli sandoriai Berlyne</h4> Daugiausiai investuotojų sulaukė Berlyno startuoliai. Pirmajame šių metų pusmetyje 41 proc. visų sandorių ir 76 proc. kapitalo atiteko Vokietijos sostinei. Taip Berlynas pirmauja kitų regionų atžvilgiu. Antrojoje ir trečiojoje vietose yra Bavarija (204 mln. eurų) ir Baden Viurtembergo žemė (150 mln. eurų). Po to seka Šiaurės Reino Vestfalija (133 mln. eurų) ir Hamburgas (81 mln. eurų). „Berlyno startuolių ekosistema pirmajame ketvirtyje pasirodė labai stipri“, - sako Lennartz. „Pačios didžiausios investicijos skiriamos Berlyno įmonėms“. Federalinėje sostinėje sąlygos labai geros ir lyginant tarptautiniu mastu, naujos tendencijos čia ypač greitai įgyvendinamos. Berlyną jau seniai stebi ir užsienio investuotojai. Tačiau ir kituose svarbiuose Vokietijos miestuose augo finansavimo veikla. „Jokioje kitoje Europos šalyje nėra tokios kokybiškos ekosistemos startuoliams“, - pabrėžia Lennartz. <a target="_blank" class="rte_button" href="https://www.ey.com/Publication/vwLUAssets/ey-start-up-barometer-deutschland-juli-2019/$FILE/ey-start-up-barometer-deutschland-juli-2019.pdf">Studija</a>
BVG vadovei Sigrid Nikuttai Jelbi startas reiškia naujos eros pradžią. Taip kaip 1929 metais suvienodinus bilietus nereikėjo persėdant iš vienos transporto priemonės į kitą iš naujo pirkti bilietų, taip dabar Jelbi dėka bus išvengta, kad įvairių transporto priemonių nuomai būtų naudojamos skirtingos programėlės, sakoma pranešime spaudai. Kitaip nei iki šiol naudotose programėlėse Jelbi leidžia tiesiogiai rezervuoti ir apmokėti įvairius transporto paslaugų pasiūlymus. Pilotinėje fazėje pasiūlymas dar yra ribotas, vartotojai šalia viešųjų miesto transporto priemonių gali naudotis nuomojamais Nextbike dviračiais ir Emmy elektriniais paspirtukais. Dar vasarą prisijungs kiti paslaugų tiekėjai: Ridesharing-Berlkönig, Carsharing-Oply, Taxi Berlin ir E-Scooter von Tier. Jelbi stotelėse bus paruoštos transporto priemonių įkrovimo vietos. BVG duomenimis Jelbi programėlės sistema labai patogi, vartotojui norinčiam naudotis visomis paslaugomis reikia tik kartą užsiregistruoti ir įkelti vairuotojo pažymėjimą. Programėlė pasiūlo įvairius maršrutus bei skaidrias kainas. Atsiskaitymas taip pat vyksta per programėlę.
Prekybos grupės iš Neckarsulm duomenimis abu maisto prekių mažmenininkai kartu pasiekė 7,4 proc. pliusą. Žemų kainų prekybos tinklas Lidl pasiekė 8,8 proc. augimą, jo apyvarta siekė 81,2 mlrd. eurų, Kaufland apyvarta 2018 m. paaugo 1,6 proc. ir siekė 22,6 mlrd. eurų. Ypač gerai sekėsi koncernui užsienyje. Pasak duomenų, du trečdaliai apyvartos atitenka užsieniui, grupė dirba 30-yje šalių. Apyvarta užsienyje padidėjo daugiau nei 9 proc. Nuo 2016 metų vasaros Lidl veikia ir Lietuvoje bei ruošiasi įeiti į Latvijos rinką. Tuo tarpu gimtojoje Vokietijos rinkoje pajamos augo 5,1 proc. ir siekė 37 mlrd. eurų. Duomenų apie pelną Schwarz grupė nepateikia. 2019 m. tikimasi panašių rezultatų.
Įkainių kėlimui turėjo pritarti Federalinių tinklų agentūra, kuri paštui pateikė kainų ribas. Galutinio patvirtinimo dar laukiama, tačiau tai jau tik formalumas. Naujieji tarifai galios iki 2021 m. pabaigos. “Ši kainų priemonė yra būtina, siekiant ir ateityje garantuoti kokybiškas pašto paslaugas visoje Vokietijos teritorijoje. Ji įgalina svarbias investicijas į modernią infrastruktūrą ir visų pirma kvalifikuotų, sąžiningai apmokamų darbuotojų išlaikymą“, - rašoma pranešime spaudai. Nors elektroninio pašto ir WhatsApp laikais siunčiama žymiai mažiau laiškų, apie įkainių kėlimą, kuris liečia beveik kiekvieną Vokietijos pilietį pastaraisiais mėnesiais buvo aktyviai diskutuojama. Praėjusiais metais Vokietijos paštas adresatams pristatė tik vieną milijardą privačių siuntėjų laiškų ir atvirlaiškių, prieš dešimt metų šis skaičius buvo trečdaliu didesnis. Pastaraisiais metais privatūs laiškai sudarė tik apie 13 proc. visų siuntų (neįskaitant reklamos). Didžioji dalis tenka įmonių klientams, kurie gauna įvairias nuolaidas pašto paslaugoms. Vidutinio namų ūkio išlaidos paštui nuolat mažėja. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis 2009 m. namų ūkis išleido 3,32 euro per metus, o 2017 m. jau tik 2,34 eurus. Tuo tarpu išlaidos telekomunikacijai siekė 53,27 eurus, tame tarpe 18,44 eurai už mobilųjį ryšį.