Neseniai paskelbus apie didžiųjų Vokietijos automobilių pramonės investuotojų atėjimą į Lietuvą profesinio mokymo ir žmogiškųjų išteklių temos tampa ypač aktualios. Konferencijos metu buvo kalbama ne tik apie profesinio mokymo iššūkius Lietuvoje, bet buvo pristatyti ir gerosios praktikos pavyzdžiai iš Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos. Vokietijoje įgyvendinama dualaus mokymo sistema, kurią vis daugiau šalių pasirenka kaip pavyzdį, pertvarkant profesinio išsilavinimo organizavimą, kaip sektinas pavyzdys buvo aptariama ir konferencijos metu vykusių diskusijų metu. Vokietijos prekybos rūmų asociacijos (DIHK) ir užsienio šalių rūmų (AHK) tinklo pagalba dualaus mokymo sistemos elementai jau buvo sėkmingai eksportuoti iš Vokietijos į 11 šalių, tarp kurių ir į kaimyninę Latviją. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Latvijoje vykdomo VETnet projekto pasiekimais, sėkmingu įmonės Intersurgical UAB ir Visagino Technologijos ir verslo profesinio mokymo centro bendradarbiavimo pavyzdžiu. „Jeigu Lietuva nori tęsti automobilių komponentų gamintojų susidomėjimą šalies rinka – Hella ir Continental savo naujose gamyklose Kaune ketina sukurti iki 3000 naujų darbo vietų, taip pat Volkswagen pirkimų ir eksporto vadovas domėjosi šiuo regionu – be abiejuose šalies technikos universitetuose parengiamų inžinierių išaugs ir šios srities profesinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis“ – mano Florian Schröder, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų valdybos narys - vykdantysis direktorius bei šios konferencijos iniciatorius. Šiuo metu profesinis mokymas Lietuvoje gana nepatrauklus, tik kiek mažiau nei trečdalis jaunuolių apsisprendžia įgyti konkrečią specialybę, kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis rodo, kad profesinį išsilavinimą renkasi kas antras mokyklą baigęs jaunuolis. Kas antra įmonė Lietuvoje skundžiasi specialistų trūkumu. Lietuvos profesinio mokymo įstatymo pataisų projektas numato, kad profesinis rengimas turėtų būti geriau pritaikytas prie realių darbo rinkos poreikių, stiprinamas bendradarbiaujantis su verslo įmonėmis. Be to, kaip ir Vokietijoje, numatyta pasirašyti sutartį tarp pameistrio, profesinės mokyklos ir įmonės, nustatytas ir darbo užmokestis. Diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama profesinio mokymo patrauklumui ir prestižui bei viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės didinimui. Svarbiausi aspektai būtų ugdyti profesinį orientavimą mokyklose, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir atlyginimą bei stiprinti įmonių ir mokyklų bendradarbiavimą, kad mokytojai galėtų susipažinti su įmonių gamybos procesais. Visi dalyviai sutiko, kad reikia tobulinti profesinio mokymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą. Konferencija buvo skirta įmonėms, profesinio mokymo įstaigoms, socialiniams partneriams, suinteresuotoms asociacijoms ir valstybinių institucijų atstovams. Be pranešėjų iš Lietuvos ir Vokietijos, dalyvavo Vokietijos profesinio rengimo ekspertų grupė. Apibendrinant vienas konferencijos dalyvis iš Lietuvos padarė išvadą: "Dviratis jau išrastas Vokietijoje, yra žinios, patirtis, mes tiesiog turime pritaikyti sukurtą ir sėkmingai įgyvendinamą profesinio mokymo modelį prie mūsų aplinkybių".
Laisviesiems liberalams (FDP) pasitraukus iš derybų su krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Bavarijos krikščionių socialine sąjunga (CSU) ir žaliaisiais („Die Grünen“) susvyravo ir nusileido Vokietijos akcijų biržos indeksas DAX. Taip pat šiek tiek krito euro vertė. Tiesa, rinkos tebuvo įtakotos trumpai ir greitai vėl atsitiesė. Nesėkmingų derybų Berlyne poveikis lieka nežymus. Nepaisant neaiškumo, pasak ekonomikos ekspertų vertinimų, Jamaikos koalicijos fiasko nesustabdys Vokietijos ekonominio augimo. „2,5 procento sustiprėjusi ekonomika, stiprus pasitikėjimas įmonėmis, pilnas užimtumas ir biudžeto perteklius yra tokioje būklėje, tad kol kas turi būti priimti tik keli svarbūs sprendimai“ – komentavo Berenberg banko vyriausiais ekonomistas Holger Schmieding. Taip kalbėdamas jis kaip ir kiti analitikai, turėjo galvoje stabilios ir pasirengusios deryboms vyriausybės suformavimą. Svarbiausias vaidmuo sprendžiant susidariusią keblią padėtį dabar atitenka federaliniam prezidentui Frank-Walter Steinmeier, kurį partijos pasikvietė bandant suformuoti naują vyriausybę. Pokalbiuose su partijomis prezidentas ketina išsiaiškinti, ar dar yra galimybių potencialiai koalicijai atsirasti. Alternatyva lieka tai, kad kanclerė Angela Merkel vadovaus mažumos vyriausybei. Tuo tarpu kelias į priešlaikinius rinkimus labai komplikuotas – remiantis pagrindiniu įstatymu, jie galėtų vykti tik tada, jei būtų perrinktas kancleris. Naujausioje apklausoje 45 procentai rinkėjų pasisako už priešlaikinius rinkimus. Tik 27 procentai pritartų naujam didžiosios koalicijos – CDU (krikščionių demokratų sąjunga), CSU (krikščionių socialinė sąjunga) ir SPD (socialdemokratų partija) – suformavimui, o 24 procentai palaiko mažumos vyriausybę, kaip parodė žiniasklaidos bendrovės RTL užsakyta ir instituto „Forsa“ atlikta apklausa. Sprendžiant iš apklausos rezultatų, jeigu vyktų priešlaikiniai rinkimai, Vokietijos piliečiai rinkimuose balsuotų panašiai kaip ir prieš du mėnesius.