Vokietijos įmonės vis mažiau abejoja dėl dirbtinio intelekto (DI) naudojimo. Beveik du trečdaliai (62 proc.) skaitmeninės asociacijos "Bitkom" apklaustų įmonių mano, kad dirbtinis intelektas teikia galimybių jų verslui. Tuo tarpu 21 proc. apklaustųjų šiuo metu šią technologiją laiko rizikinga. Prieš metus tik 55 proc. apklaustųjų manė, kad dirbtinio intelekto naudojimas yra galimybė, o 28 proc. – laikė rizika. 69 proc. respondentų dirbtinis intelektas yra netgi svarbiausia ateities technologija. Tik kas ketvirta įmonė (26 proc.) mano, kad dirbtinis intelektas yra pervertinamas. Tačiau vis dar yra didelis atotrūkis tarp bendro pripažinimo ir realaus dirbtinio intelekto panaudojimo įmonėse: tik 8 proc. respondentų patys naudojasi šia ateities technologija. Trečdalis (30 proc.) planuoja naudoti dirbtinį intelektą arba apie tai diskutuoja. Tačiau daugiau nei pusė (59 proc.) dar nesvarsto jos panaudojimo. "Tai, kad dirbtinio intelekto naudojimas Vokietijos ekonomikoje vis dažniau laikomas ir būtinybe, ir galimybe, yra geras ženklas. Dabar reikia dar sparčiau diegti dirbtinį intelektą į įmonių praktiką", - sako "Bitkom" prezidentas Achim Berg. "Tie, kas suprato, koks svarbus dirbtinis intelektas yra jau šiandien ir ypač bus ateityje, turėtų investuoti į tai jau dabar." Įmonės, kurios šiuo metu nenaudoja dirbtinio intelekto, kaip svarbiausias priežastis nurodo personalo (49 proc.), laiko (47 proc.) ir finansinių išteklių (46 proc.) trūkumą. Nemažai įmonių (44 proc.) nori palaukti ir pažiūrėti, kaip dirbtinio intelekto naudojimas bus naudingas kitose įmonėse. Kalbant apie dirbtinio intelekto naudojimo reguliavimą, p. Berg ragino, kad planuojami dirbtinio intelekto bandymai ir sertifikavimas turėtų būti sutelkti į jo naudojimą didelės rizikos srityse. "Vokietijoje ir Europoje mums reikia saugaus ir patikimo dirbtinio intelekto, tačiau neturime visko suplakti į vieną krūvą." Jis teigė, kad politikos formuotojams svarbu skubiai užtikrinti aiškumą ir teisinį tikrumą bendrovėms. "Netikrumas ir ilgas koordinavimo procesas uždelstų arba užkirstų kelią skubiai reikalingoms investicijoms." Alexander Welscher
Tiek 15min, tiek BNS Lietuva šiuo metu 100 proc. priklauso Estijos įmonei "Postimees Grupp". Po susijungimo "Postimees Grupp" valdys 60 proc. "15min Group" akcijų, o "Media Bites" akcininkams priklausys 40 proc. akcijų. "Media Bites" į "15min Group" perleis savo žiniasklaidos, fotografijos, spaudos ir knygų platinimo verslo padalinius ir prekės ženklus. Tai žurnalai "Žmonės", "Laimė", "Legendos", "Ji", naujienų portalas Zmones.lt, mobilioji programėlė "Zmones", fotografijos agentūra "ZMONES Foto" ir fotoarchyvas "Fotobankas.lt", spaudos ir knygų platinimo bendrovė "Medipresa", valdanti internetinį knygyną "Perkuknyga.lt". Pagal sandorį "Media Bites" akcininkai ir vadovai, įskaitant Tomą Balzžką, 15min įkūrėją ir buvusį generalinį direktorių, bus atsakingi už 15min grupės valdymą. Susijungimą dar turi patvirtinti Lietuvos konkurencijos taryba. Šaltiniai: LETA, Delfi Der Zusammenschluss steht noch unter dem Vorbehalt der Genehmigung durch den litauischen Wettbewerbsrat.
Investuotojas "Mid Europa" vakar pranešė, kad kartu su MCI grupe ir "Pigu" bei "Hobby Hall Group" (HHG) steigėjais nuspręsta sujungti abi bendroves. "Pigu" yra populiariausia internetinė parduotuvė Lietuvoje, kurią per mėnesį aplanko 3 mln. lankytojų, o kartu su internetinėmis parduotuvėmis Latvijoje (220.lv) ir Estijoje (kaup24.ee) ji yra didžiausia Baltijos šalyse. Suomijos ir Estijos HHG taip pat valdo prekybos platformas Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje. Po susijungimo bus sukurta grupė, kurioje iš viso bus daugiau kaip 7 mln. registruotų klientų Baltijos šalyse ir Suomijoje, o įvairiose "Pigu" grupės parduotuvių svetainėse bus registruota daugiau kaip 2000 prekybininkų. Dainius Liulys, "Pigu" įkūrėjas ir generalinis direktorius, taip pat užims naujai sukurtos grupės generalinio direktoriaus pareigas. Pasak jo, sujungus "Pigu" ir "HHG" bus sukurta tikra regiono rinkos lyderė. "Tai unikali galimybė paspartinti e. prekybos augimą Baltijos šalyse ir Suomijoje. Sujungiame dvi itin talentingas komandas ir tikimės, kad galėsime pasinaudoti bendra patirtimi, technine infrastruktūra ir papildomais produktų pasiūlymais, kad dar labiau pagerintume savo klientų apsipirkimo internetu patirtį", - sakė D. Liulys, "Pigu" generalinis direktorius. Quellen: Mid Europa, Delfi.lt
Koronaviruso pandemija taip pat turi įtakos Vokietijos pramonės tarptautinei veiklai. Dėl labai sumažėjusių pardavimų, kelionių apribojimų ir silpno ekonomikos atsigavimo vis mažiau Vokietijos įmonių, priklausančių stipriai eksportuojančiam sektoriui, žengia į užsieno rinkas. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) atliktos apklausos duomenimis, tik 43 proc. įmonių planuoja investuoti tarptautiniu mastu - tai mažiausias rodiklis, toks buvo tik prieš dešimt metų. Įmones taip pat stabdo muitai ir didėjantis protekcionizmas. Be tekstilės pramonės, šiuo metu užsienyje ypač vangiai investuoja mašinų gamybos sektorius. Tuo tarpu farmacijos sektorius nuo pandemijos pradžios padidino savo veiklą už Vokietijos ribų. Nors apskritai mažiau įmonių planuoja veiklą užsienį, investicijų apimtys atskirose rinkose pastaruoju metu išaugo. Tai ypač pasakytina apie Afriką, Artimuosius ir Viduriniuosius Rytus, Šiaurės Ameriką ir Kiniją. Svarbiausi Vokietijos pramonės įmonių tiksliniai regionai tebėra euro zona, Kinija ir JAV. Remiantis apklausos duomenimis, likusi ES dalis, Šveicarija ir Norvegija taip pat tampa vis patrauklesnės įmonėms. Anot DIHK, įmonės vertina stabilias netolimas tiekimo grandines. Kinija patraukli dėl augančio vartojimo, o JAV – dėl patikimos ekonominės politikos. Pagrindiniai užsienio investicijų motyvai išlieka pardavimai ir klientų aptarnavimas. Tačiau, remiantis daugiau nei 2000 pramonės įmonių apklausos duomenimis, vis daugiau įmonių investuoja užsienyje, siekdamos sumažinti kaštus. DIHK nuomone, tai rodo didėjantį spaudimą vidaus rinkai. Iš viso šiais metais Vokietijos tiesioginės investicijos pirmą kartą sukurs ir užtikrins daugiau nei aštuonis milijonus darbo vietų užsienyje.
Vokietijos internetinė drabužių mažmenininkė "Zalando" dar šiais metais pradės veiklą Latvijoje, pranešė bendrovė. "Zalando" planuoja plėsti savo veiklą Europoje ir į savo rinkas įtraukti aštuonias naujas šalis. Šiais metais internetinė platforma pradės prekiauti savo prekėmis Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Kroatijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje, o 2022 m. - Vengrijoje ir Rumunijoje. Iš viso bendrovė veiks 25 šalyse. 2008 m. Berlyne įkurta "Zalando" turi daugiau nei 38 partnerius 17 aktyvių rinkų, kuriose prekiauja drabužiais, avalyne, aksesuarais ir grožio priežiūros priemonėmis.
Kartos kaita didžiausios Vokietijos automobilių nuomos bendrovės valdyme: koronaviruso krizės metu 76 metų valdybos pirmininkas ir pagrindinis akcininkas Erich Sixt bendrovės valdymą perduoda į savo sūnų Aleksandr ir Konstantin rankas. Po visuotinio susirinkimo, vyksiančio birželio 16 d., p. Sixt atsistatydins iš valdybos ir perims pirmininkavimą stebėtojų tarybai, pranešė bendrovė, įsikūrusi Pullache netoli Miuncheno. Erich Sixt įmonei vadovavo pusę amžiaus. Turėdamas toliaregišką verslo požiūrį ir sumanių rinkodaros idėjų, jis vieno milijono Vokietijos markių apyvartą turinčią įmonę pavertė beveik trijų milijardų eurų apyvartą skaičiuojančiu koncernu, kuri su konkurentu iš Prancūzijos „Europcar“ nuolat varžosi dėl pirmaujančių pozicijų Europoje. Kelionių suvaržymai ir pandemijos apribojimai sumažino grupės pardavimus nuo 2,5 iki 1,5 milijardo eurų. Nors „Sixt“ ketvirtadaliu sumažino savo automobilių parką, atleido 1 200 darbuotojų bei daug darbuotojų išleido į prastovas, įmonių grupės nuostolis prieš mokesčius sudarė 81,5 mln. eurų. Bet po išperkamosios nuomos verslo pardavimo rezultatas pasikeitė ir pasiektas 2 mln. eurų pelnas, atskaičius mokesčius. Taigi įmonės valdymą perima ketvirtoji „Sixt“ šeimos karta – abu broliai kartu taps valdybos vadovais. „Jie atneš naujų impulsų įmonei, ypač skaitmeninėje srityje“, - sako Erich Sixt. Alexandr Welscher