"Bolt" eina į Vokietiją: Estijos transporto paslaugų teikėjo elektriniais paspirtukais nuo šiol galima naudotis ir Vokietijoje. Startuolis iš Talino nuo gegužės vidurio veikia devyniuose Vokietijos miestuose ir lenkia konkurentus mažomis kainomis. Be Berlyno, Miuncheno ir Hamburgo, bendrovė paspirtukus taip pat siūlo Kelne, Frankfurte, Niurnberge, Štutgarte, Potsdame ir Fiurte. Iš viso Vokietijoje galima išsinuomoti 15 000 "Bolt" elektrinių paspirtukų. Užsiregistravę naudotojai gali naudotis elektra varomais paspirtukais už penkis centus per minutę, o atrakinimo mokesčio kol kas nėra. "Manome, kad tai yra tokia kaina, už kurią paslaugomis gali naudotis tikrai visi", - naujienų agentūrai "Reuters" sakė 27 metų bendrovės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Markus Villig. Įmonė, plėsdama elektrinių paspirtukų nuomos verslą Vokietijoje, susiduria su konkurentais, tokiais kaip "Tier" ir "Lime". Už Vokietijos rinką atsakingas kompanijos vadovas Balthasar Scheder laikraščiui "Frankfurter Allgemeine Zeitung" (FAZ) teigė, kad Vokietijoje tiekėjo pradėtas įgyvendinti projektas yra pats didžiausias kompanijos istorijoje. "Bolt", tarp kurios investuotojų yra ir “Daimler” koncernas, iki šiol platino elektrinius paspirtukus 85 miestuose 15 šalių. Scheder sakė, kad pastaruosius dvejus metus "Bolt" daugiausia dėmesio skyrė Rytų Europai ir mokėsi iš to, kaip ten plėtojama jos veikla. "Dabar esame pasiruošę Vokietijos rinkai", - sakė jis FAZ. "Turime pakankamai pasiūlos, kad sėkmingai veiktume tokioje konkurencingoje rinkoje." Atsižvelgdamas į vakcinacijos kampanijos pažangą, jis teigė, kad dabar yra "idealus laikas" pradėti veiklą Vokietijoje. "Bolt" jau veikia daugiau nei 40 šalių. Be elektrinių paspirtukų, įmonė daugelyje vietų per savo platformą siūlo taip pat pavėžėjimo paslaugas, elektrinius dviračius, maisto bei siuntinių pristatymą.
„Atidavėme šveicarams klinikiniams tyrimams. Taip, kad [į klausimą], ar Lietuvoje yra padarytas vaistas nuo koronaviruso, galiu pasakyti taip, padarytas iki tokio lygio, kad dabar yra klinikiniuose tyrimuose“, – LNK žinioms džiaugėsi „Northway Biotech“ valdybos pirmininkas Vladas Bumelis. Ar vaistas veiksmingas, turėtų paaiškėti dar šiemet. Įmonė pradeda kurti dar vieną kitokio tipo vaistą nuo COVID-19. „Pradėsime irgi nuo nulio daryti dar kitą su amerikiečių kompanija“, – žadėjo V. Bumelis. Lietuvos laboratorijoje sukurtas vaistas gali tapti pirmuoju pasaulyje. „Tų vaistų prieš koronavirusą nėra. Tie, kokius mes kuriame, vis viena turės atsirasti, nes ne visi žmonės norės skiepytis. Bet, jeigu tu nepaskiepytas ir užsikrėtei, turi su kuo gydytis“, – teigė V. Bumelis.
Koronaviruso pandemijos metu daugėja kibernetinių išpuolių prieš įmones, o ypač nukenčia Vokietijos įmonės. Nepaisant didesnių investicijų į saugumą, Vokietijos įmonės patiria ypač didelius nuostolius, palyginti su kitomis šalimis. Tokią išvadą padarė balandį paskelbta specializuotos draudimo bendrovės "Hiscox" apklausa. Apklausos duomenimis, pastebimai padaugėjo išpuolių iš interneto. Nors per praėjusius metus tik 41 proc. Vokietijos įmonių bent kartą nukentėjo nuo kibernetinių atakų, 2021 m. šis skaičius išaugo iki 46 proc. Tarptautiniu mastu šis rodiklis padidėjo panašiai - nuo 39 iki 43 proc. Daugiau nei ketvirtadalis visų įmonių (28 proc.) teigė patyrusios penkias ar net daugiau atakų, o 17 proc. įmonių kibernetinės atakos buvo tokios didelės, kad galėjo kelti grėsmę jų verslo egzistavimui. Vidutinė kibernetinių išpuolių žala Vokietijos įmonėms siekė 21 800 eurų. Tai beveik dvigubai daugiau nei visose aštuoniose apklaustose šalyse (Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje ir JAV). Didžiausia apklausoje minėta vienos atakos žala taip pat buvo padaryta Vokietijoje - 4,6 mln. eurų. Tačiau Vokietijos įmonės taip pat smarkiai padidino savo išlaidas kibernetiniam saugumui. Lyginant jos yra 62 proc. didesnės nei 2020 m. ir dabar sudaro 20 proc. viso IT biudžeto Vokietijoje. Tarptautiniu mastu šie rodikliai buvo vidutiniškai mažesni, tačiau jų dalis ir augimas buvo panašūs. Kibernetinis draudimas taip pat tampa vis įprastesnis. Tik 15 proc. apklaustų Vokietijos įmonių teigė neturinčios ir neplanuojančios sudaryti kibernetinės saugos draudimo. Baltijos šalyse padėtis nedaug skiriasi: Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonės taip pat vis dažniau susiduria su kibernetinėmis atakomis. Daugiau apie tai skaitykite naujame AHK žurnalo "Baltic Business Quarterly" numeryje apie kibernetinį saugumą. Alexander Welscher