<br />
Altmaierio vertinimą pagrindė daugelis parodos dalyvių, kurie 2019 m., nepaisant lengvai smunkančios pasaulinės ekonomikos, toliau tikisi apyvartos augimo. Visų pirma infrastruktūros ir gatvių tinklo plėtra sąlygoja didelius užsakymus. Statybos sektoriaus, aplinkos ir mašinų technikos asociacijos (VDBUM) valdybos nario Dieter Schnittjer nuomone, „šiose srityse yra didelis modernizavimo poreikis, nes daugelį metų buvo labai taupiai elgiamasi“ Visą savaitę vykusioje Bauma parodoje dalyvavo 3 700 dalyvių ir pristatė įvairius įrenginius bei mašinas statyboms. Kaip ir kitose pramonės šakose, taip ir čia dėmesio centre buvo skaitmenizavimas: elektriniai varikliai, jungtys tarp mašinų, automatizuoti procesai. Visa tai keičia šį sektorių, nors pasak Schnittjer iš klientų pusės dar jaučiamas skeptiškas požiūris. Pasak IG Metall valdybos nario Wolfgang Lemb, atsiranda vis daugiau įvairių platformų, padedančių mašinas statybų aikštelėje susieti tarpusavyje, kad jos keistųsi duomenimis. Tačiau įmonių vidiniuose procesuose skaitmenizavimas „vyksta pakankamai lėtai“. Įmonės turėtų sustiprinti savo programinę įrangą, kad klientų duomenys nenutekėtų IT koncernams. Sektoriaus transformacija pavyks tik tada, „jeigu įmonės toliau kels savo darbuotojų kvalifikaciją. Tačiau tai dar stringa“, - sako Lemb pristatydamas sektoriaus apžvalgą parodoje. Darbo tarybų apklausa rodo, kad pusė apklaustųjų mano, jog dar nevykdoma tokia į ateitį nukreipta personalo politika, arba yra tik jos užuomazgos.
Tankus stotelių tinklas yra prielaida elektromobilių pardavimams ir platesniam naudojimui. Automobilių federalinės tarnybos (KBA) teigimu 2018 m. buvo registruoti tik 83 000 elektromobilių ir 341 000 hibridinių automobilių. Tuo tarpu bendras automobilių skaičius Vokietijoje - 57,3 mln. "Kadangi elektromobilių skaičius dar yra mažas, šiandieninis poreikis anaiptol dar nėra patenkintas ", pastebėjo BDEW direktorius Stefan Kapferer kalbėdamas apie dabartinį įkrovimo stotelių tinklą. Siekiant iki 2030 metų pasiekti klimato apsaugos tikslus transporto srityje, į gatves turėtų išriedėti 7-10 milijonai elektromobilių. Tačiau nesant įkrovimo stotelių, nėra ir elektromobilių paklausos. Kai kurie Vokietijos didmiesčiai turi nuosavus plėtros planus, tačiau ir jų tikslai dar yra kuklūs. Vokietijos spaudos agentūros vykdyta apklausa rodo, kad savivaldybėms nėra lengva rasti vietos įkrovimo stotelėms. Federalinė vyriausybė turėtų supaprastinti paramą elektromobilių įkrovimo stotelėms.
Federalinės skolos sumažėjo 29,1 mlrd. eurų arba 2,3 proc. ir šiuo metu siekia 1 213,4 mlrd. eurų. Federalinių žemių skolos 2018 m. siekė 570,7 mlrd. eurų. Visos federalinės žemės, išskyrus Hamburgą, Šlezvigą-Holšteiną ir Brėmeną savo skolas praėjusiais metais sumažino. Daugiausiai skolų padengė Bavarija (13,9 proc.), Saksonija (-9,4 proc.) ir Tiuringija (-7,4 proc.). Skolų kvota – skolų santykis su ekonomikos pasiekimais – 2019 m. sumažėjo 3,6 proc. ir siekė 60,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vokietija truputį viršija Mastrichto sutartą 60 proc. BVP skolų ribą.
Asociacijos duomenimis 32,4 proc. Vokietijoje pagaminamų baldų eksportuojami, tai reiškia, kad kas trečias baldas parduodamas užsienyje. 70 proc. apyvartos tenka ES šalims, toliau seka kitos Europos šalys (13,3 proc.), Azija (8,3 proc.) ir Šiaurės Amerika (5,3 proc.). Pagrindinės importuojančios šalys yra Prancūzija, Šveicarija, Austrija, Olandija. Penktojoje vietoje yra Didžioji Britanija. Vokietijos baldų pramonė daugiausiai importuoja iš Lenkijos, daugiau nei ketvirtadalis viso importo atkeliavo iš šios kaimyninės šalies. Iš viso Vokietija įvežė baldų už 12,7 mlrd. eurų. Šalies viduje baldų pramonė taip pat auga. Dėl geros situacijos statybos sektoriuje, didėjančio vartotojų atlyginimo ir sėkmingo eksporto 2018 m. apyvarta šalies viduje išaugo 0,7 proc., t. y. 18 mlrd. eurų. Labiausiai augantys segmentai – virtuvės ir biuro baldai. 2019 m. tikimasi tolesnio augimo, kuris gali siekti ir 2 proc. 2018 m. Vokietijos baldų pramonėje dirbo 84 369 darbuotojai, veikė 480 įmonių, turinčių daugiau nei 50 darbuotojų. Šiame sektoriuje vyrauja vidutinės įmonės, vidutiniškai vienoje įmonėje dirba 176 darbuotojai, vidutinė apyvarta vienam darbuotojui 212 055 eurų.
„Vokietija yra mūsų strateginis partneris, todėl kokybiški santykiai mums labai svarbūs“, - sakė Šapoka po susitikimo. „Mes aptarėme su ministru tas sritis, kuriose Vokietija ir Lietuva turi bendrą poziciją. Taip pat nevengėme temų, kuriose mūsų nuomonės skiriasi“. Lietuva, 2015 m. įsivedusi eurą, skeptiškai vertina Vokietijos ir Prancūzijos planą dėl euro zonos biudžeto Apie bendradarbiavimo stiprinimą finansų srityje kelias dienas prieš tai Šapoka kalbėjosi ir su Heseno žemės finansų ministru Thomas Schäfer jo vizito Vilniuje metu. Abu ministrai diskutavo apie glaudesnio bendradarbiavimo Fintech srityje galimybes. Lietuva ir kitos Baltijos valstybės pastaruoju metu siekia tapti tarptautiniu Fintech įmonių HUB’u.