Tolimosios kelionės geležinkeliais augo daugiau nei vidutiniškai. 2019 m. kelionių skaičius padidėjo 1,9 proc. ir pasiekė rekordinį lygį - daugiau nei 151 mln. kelionių. Kita vertus, tolimojo susisiekimo autobusų paslaugos sumažėjo 7,9 proc. iki 21 mln. kelionių. Tačiau šiam palyginimui įtaką daro viena aplinkybė: dalis tolimojo susisiekimo autobusų paslaugų buvo perkelta į užsienyje įsikūrusias įmones ir jos neįtrauktos į Vokietijos statistiką. Iki šiol daugiausia kelionių vyko vietiniu viešuoju transportu, kuriuo 2019 m. naudojosi daugiau nei 11,4 mlrd. keleivių, t. y. 0,4 proc. daugiau nei 2018 m. Kelionės autobusais sudarė 5,3 mlrd. (- 0,4 proc.), tramvajais ir metro - 4,1 mlrd. (+0,4 proc.), geležinkeliais - 2,8 mlrd. (+ 2,0 proc.). Šiemet tikimasi žymaus kelionių sumažėjimo dėl koronaviruso pandemijos sąlygotų apribojimų. Tolimosios kelionės geležinkeliu kol kas siekia tik 10-15 proc. įprasto lygio. Tolimojo susisiekimo autobusų kompanijos, tokios kaip „Flixbus“ ir „Blablabus“, sustabdė savo veiklą. Dėl darbo namuose viešasis transportas taip pat mažiau naudojamas. ADAC vairuotojų klubo atlikto tyrimo duomenimis, žmonių, kurie kiekvieną darbo dieną eina į darbą ar mokslus, dalis sumažėjo nuo 66 iki 32 proc. Dviem iš penkių žmonių šiuo metu nereikia niekur keliauti. Tie, kurie vis dar turi reguliariai važinėti į darbą, apsieina be viešojo transporto. Tik septyni procentai vietoj ankstesnių 19 procentų gyvenančių užmiestyje naudojasi autobusais ir traukiniais. Koronaviruso sąlygoti apribojimai lėmė, kad automobiliu taip pat keliauja mažiau žmonių. Maždaug ketvirtadalis respondentų vairuoja mažiau arba visai nevažiuoja. Tik 15 proc. teigė, kad vairuoja savo automobilį dažniau. Dviratis taip pat šiek tiek mažiau naudojamas, nes nereikia važiuoti į darbo vietą. Tačiau pėsčiųjų skaičius, priešingai, žymiai padidėjo. Pasak ADAC tyrimo, kol kas neaišku, koks mobilumas bus po koronaviruso krizės. Didžioji dalis respondentų mano, kad vėl įprastai naudosis įvairiomis transporto priemonėmis. Tačiau kas ketvirtas norėtų ir ateityje dažniau vaikščioti pėsčiomis. Remiantis apklausos duomenimis, kas penktas norėtų ateityje dažniau važiuoti dviračiu.
Viena šio žymaus pokyčio priežasčių – palankus oras: vėjuotas vasaris ir ypatingai saulėtas kovas. Tuo pačiu metu elektros energijos sunaudojimas lyginant su praėjusiais metais sumažėjo vienu proc. Viena priežasčių yra ir koronaviruso sąlygota krizė, dėl kurios paskutinėmis kovo savaitėmis sumažėjo pramonės gamyba. Iki šiol Vokietijoje buvo pagaminta iš viso 158 mlrd. kWh elektros energijos. Tame tarpe yra ir eksportuota, ne Vokietijoje sunaudota elektros energija. Iš saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių buvo pagaminta apie 77 mlrd. kWh energijos, tai reiškia, kad žaliosios energijos dalis yra 49 proc. Iš iškastinio kuro pagaminta 81 mlrd. kWh elektros energijos. Daugiausiai žaliosios energijos pagaminta vėjo jėgainėse – beveik 43 mlrd. kWh. 11 mlrd. kWh pagaminta iš biomasės, 9 mlrd. kWh – vėjo jėgainėse jūroje. Saulės elektrinėse pagaminta 7 mlrd. kWh, hidroelektrinėse – 5 mlrd. kWh. Likusi dalis tenka sąvartynams ir geoterminei energijai. „Tai, kad pagaminama daugiau energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių, mus labai džiugina“, komentuoja skaičius Kerstin Andreae, BDEW valdybos pirmininkė. Tačiau tai yra momentinė situacija. „Rekordiniai skaičiai prieštarauja dramatiškai situacijai vėjo ir saulės jėgainių rinkose“. Jeigu nebus greitai pašalintos kliūtys, tai mūsų tikslas iki 2030 m. pasiekti 65 proc. žaliosios elektros energijos dalį nebus įgyvendintas. Taip pat ir ZSW valdybos narys Frithjof Staiß reikalavo didesnio vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo: „Dėl ekonomikos sulėtėjimo koronaviruso krizės šiuo metu investicijos į atsinaujinančią energetiką apsimoka“. Elektros energiją gaminant vėjo bei saulės jėgainėse šalyje lieka žymiai daugiau pridėtinės vertės, nei naudojant iškastinį kurą. „Tai teigiamai veikia bendrą ekonominę šalies situaciją“. Investuotojams atsinaujinančios energetikos projektai yra mažiau rizikinga ir finansiškai apsimokanti galimybė.
Prieš koronaviruso pandemiją tik kas ketvirta įmonė investavo į skaitmeninius verslo modelius. „Mes praeityje sau davėme per daug laiko skaitmeninimui. Todėl dabar reikia sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, plačiai skaitmeninti verslo procesus ir plėtoti naujus, skaitmeninius verslo modelius, sako Berg. Nepaisant blogos padėties, asociacija mato visų pirma galimybes. Pasak Bitkom, Vokietijos verslas teigiamai žiūri į skaitmeninimą. Devynios iš dešimt įmonių matytų tai kaip galimybę, ir tik penki procentai - kaip riziką. Šiuos duomenis asociacija gavo apklausus įvairių sektorių įmones, turinčias 20 ir daugiau darbuotojų. Apklausa vyko sausio-vasario mėnesį, dar prieš dabar galiojančius apribojimus Vokietijoje. Kas trečia įmonė (34 proc.) tuo pačiu nurodo turinti problemų sprendžiant skaitmeninimo klausimus. Ankstesnių apklausų metu tik kas dešimta įmonė nurodė, kad jai kyla sunkumai dėl skaitmeninimo. 2019 m. ši dalis buvo 12 proc., o prieš du metus net 24 proc., praneša Bitkom. Daugiau nei du trečdaliai įmonių (77 proc.) turi sukūrę skaitmeninimo strategiją. Tačiau, priklausomai nuo įmonės dydžio yra didelių skirtumų. Beveik visos įmonės, turinčios 2 000 ir daugiau darbuotojų turėjo strategiją, tuo tarpu mažesnių įmonių (500 – 1 999 darbuotojų) tarpe septyni proc. neturi strategijos. Mažų ir vidutinių įmonių tarpe ši dalis yra žymiai didesnė. „Jeigu bent daliai įmonės procesų nėra paruošta skaitmeninimo strategija, kyla klausimas, ar specialiai rizikuojama įmonės egzistencija“, - sako Berg. Net jeigu Vokietija nepirmauja skaitmeninimo srityje, įveikus krizės padarinius, šalis galėtų, tarptautiniu mastu būti tarp nugalėtojų. Jeigu nors kiek pavyktų suvaldyti koronavirusą, Vokietijos ūkis galėtų greičiau nei kitos šalys atsigauti po krizės. „Aš manau, mes turime galimybę padaryti pradžią ir reiktų tuo pasinaudoti”, - sako Berg. Trumpuoju periodu tam reikalingos įvairios priemonės, pavyzdžiui, siekiant įgalinti skaitmenines pamokas visiems mokiniams. Tam reikalinga skubi milijardo eurų programa mokykloms, kompiuterinių programų licencijoms įsigyti. Berg taip pat ragina pritaikyti teisinę bazę prie naujos realybės. Turėtų būti nedelsiant pradėtas ilgai atidėliojamas darbo teisės modernizavimas.
Su šūkiu #WirVsVirus (#MesVsVirus) per 48 valandas turėjo būti rasti pagalbos sprendimai koronaviruso pandemijos metu. Organizatorių duomenimis „hakatone“, kuris vyko internetu nuo kovo 20 iki 22 d. dalyvavo beveik 43 000 žmonių. Iniciatyvos tikslas buvo per ribotą laiką kartu sukurti naudingas ir išradingas programas ar sprendimus. Turėjo būti sukurti veikiantys prototipai ir sprendimai, skaitmeniniai ir ne skaitmeniniai, skirti visuomenei svarbiems klausimams dėl koronaviruso krizės spręsti. Tarp pasiūlytų projektų buvo nauji skaičiavimo modeliai, siekiant tiksliau įvertinti koronaviruso atvejus, laisvų ligoninių pajėgumų vaizdavimas internete realiuoju laiku ir visos Vokietijos mastu, programos, padedančios pagerinti pamokas internetu, kurios daug kur vyksta improvizuotai. „Mes pastebime kasdien, kad skaitmeninės paslaugos gali prasmingai būti naudojamos visose srityse. „Hakatono“ pagalba mes norime kartu parengti skaitmeninius, veikiančius ir darnius sprendimus, kurie suartintų mus ir kaip visuomenę“, - sako Stephanie Kaiser, internetinio žurnalo „Gründerszene“ ir Company Builders Heartbeat Labs vadovė, skaitmeninės tarybos atstovė bei viena iš organizatorių. Šią akciją inicijavo Vokietijos Federalinė vyriausybė ir šios grupės: Tech4Germany, Code for Germany, Impact Hub Berlin, ProjectTogether, SEND e.V., Initiative D21, Prototype Fund. „Mes susitikome iš įvairių sektorių, siekdami kartu sukurti skaitmeninę erdvę, kurioje galėtų būti dirbama, ieškant sprendimų Covid19 iššūkiams“, paaiškino organizatoriai renginio pradžioje. Taip pat ir skaitmeninė asociacija Bitkom rėmė „hakatoną“. „Koronaviruso pandemija kelia neįtikėtinus iššūkius visoms pasaulio valstybėms“, sako Bitkom prezidentas Achim Berg. „Skaitmeninės technologijos gali mums padėti įveikti juos“. „Hakatonas“ yra gera galimybė apjungti žmones, kurie nori ir gali labai konkrečiai padėti, ir visa tai skaitmeniniu būdu. Ši iniciatyva rėmėsi panašia iniciatyva Estijoje. Buvo siūloma Baltijos šalyje sukurtas idėjas plėtoti toliau, kad tuos pačius projektus nedarytų daug žmonių, kurie nieko nežino vienas apie kitą. Nesvarbu ką jie kurtų, ar programėles karantino laikotarpiui, kad kaimynai galėtų padėti vieni kitiems, ar realių skaičių fiksavimui skirtas programėles, ar duomenų bazę 3D spaudai. Estijoje susikūrė 30 įvairių technologijų komandų. „Koronaviruso poveikis mūsų sveikatai ir socialinei bei ekonominei aplinkai labai didelis. Dabar, kai krizė parodo mums silpnąsias vietas, yra svarbu, kad viešasis ir privatusis sektoriai apsijungtų, siekiant sukurti inovatyvius kelius, kurių pagalba galėtume išeiti iš susidariusios situacijos“, - sakė Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid. „Apjungti „geriausias galvas“, yra geriausia pradžia, siekiant kurti mūsų ateitį po krizės“. Latvijoje ir Lietuvoje taip pat buvo vykdomi virtualūs „hakatonai“ koronaviruso tema. Buvo ieškomi, ne tik programuotojai, dizaineriai, bet ir mentoriai. Estijoje daug įmonių siūlė savo ekspertizę. Visuomenės idėjos taip pat laukiamos. Vokietijoje daugiau nei 2 900 ekspertų konsultavo „hakatono“ dalyvius. „Hakatonas“ yra tik pradžia. Organizatoriai Vokietijoje dirba toliau, kad šie sprendimai būtų tobulinami ir plačiai pasklistų. Ruošiama skaitmeninė paramos programa sprendimų įgyvendinimui. Nuoroda © Burst / Unsplash
Visų pirma ministras P. Altmaier lankėsi Estijoje ir gyrė neįtikėtinus pastarųjų 30-ies metų pasiekimus, kaip pavyzdį minėdamas šalies gyventojų skaitmeninį draugiškumą. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai Estijoje kartu su Vokietijos ambasada Taline Estijos verslininkams suorganizavo susitikimą su Vokietijos ministru. Jo metu vyko gyva diskusija dirbtinio intelekto tema. Būdamas Lietuvoje ministras P. Altmaier minėjo, kad norėtų skatinti Vokietijos-Lietuvos bendradarbiavimą ateities technologijų srityje ir gyrė Lietuvą, kad ji imasi lyderės pozicijos Baltijos šalių tarpe. Ministro p. Altmaier vizitas baigėsi Latvijoje, Juodagalvių namuose Rygoje. Bendrų pietų metu ministras susitiko su Vokietijos ir Baltijos šalių verslo atstovais.
Įmonė, per metus parduodanti produkcijos už 3,5 mlrd. eurų, naujojoje gamykloje ketina įdarbinti 55 specialistus. Šis skaičius ateityje dar gali augti. REHAU įmonių grupė veikia įvairiuose verslo sektoriuose. Būsimoji gamykla Lietuvoje priklauso įmonės padaliniui „Sprendimai pastatams“. Šis padalinys atsako už įvairių polimerinių produktų gamybą: vamzdžių, armatūros, komunikacijos sektoriui reikalingų sprendimų. Įmonės klientai yra didmeninės prekybos, telekomunikacijų įmonės bei savivaldybės visoje Europoje. „Rinkdamiesi vietą naujai mikrokabelių vamzdžių sistemų gamyklai, mes analizavome įvairias galimybes. Klaipėda įtikino mus ne tik savo vieta, infrastruktūra ir ekonomine aplinka bei Lietuvos politine situacija. Lemiamas faktorius mums buvo kvalifikuotų darbuotojų pasiūla, kuri mums būtina, siekiant toliau išlaikyti aukštus kokybės standartus“, - aiškina Dr. Roger Schönborn, REHAU grupės valdybos narys bei „Sprendimų pastatams“ padalinio vadovas. REHAU įdarbins įvairių specialybių darbuotojus: inžinierius, mechanikus bei personalą su techniniais ir administraciniais gebėjimais. Florian Schröder, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vadovas pabrėžia: „Mes džiaugiamės mūsų ilgamečio nario REHAU sprendimu šalia sėkmingos prekybos įmonės atidaryti Lietuvoje ir gamyklą. Ši informacija mus pasiekė tuo pačiu metu kaip žinia apie Vokietijos Federalinio ekonomikos ir energetikos ministro p. Peter Altmaier vizitą ir tai yra ženklas, kad mūsų šalių bendradarbiavimas nuolat auga. Naujausios investicijos iš Vokietijos prisideda prie to, kad naujos darbo vietos būtų kuriamos ne tik automobilių pramonės sektoriuje ir tokiu būdu skatintų plėtrą regionuose“. REHAU investicija ypatinga tuo, kad ji bus Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Taip Klaipėdos LEZ vejasi Kauno LEZ, kurioje jau įsikūrė žymios vokiškos įmonės, kaip Hella ir Continental. Investicijas lėmė visų pirma galimybė rasti kvalifikuotų specialistų, išvystyta infrastruktūra ir verslui palankios sąlygos. Šis pasirinkimas dar kartą patvirtina, kad laisva ekonominė zona yra ideali vieta investicijoms.