Kada ir kaip vyks „Brexitas“ praėjusiais metais ilgai nebuvo aišku, tačiau, kaip rodo naujausia statistika, vien tik šis pareiškimas sukrėtė Vokietijos eksportuotojus. Vokietijos eksportas į Didžiąją Britaniją ženkliai smuko. Nuo 2019 metų sausio iki lapkričio mėn. Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) duomenimis, Vokietijos įmonės eksportavo į Didžiąją Britaniją prekių už 73,6 mlrd. eurų, tai buvo trimis milijardais eurų arba keturiais procentais mažiau nei prieš metus. „Jungtinės karalystės išstojimas iš ES Vokietijos įmonėms yra istorinis lūžis“, - sako DIHK prezidentas Eric Schweitzer. Sausio 31 d. 24 val. (CET) Didžioji Britanija palieka Europos Sąjungą. „Pereinamasis laikotarpis iki metų galo šiek tiek mažina spaudimą Vokietijos įmonėms, tačiau ekonominiai iškraipymai matyti jau dabar“. Per paskutinius trejus metus Didžioji Britanija kaip Vokietijos prekybos partnerė smuko iš penktos į septintą vietą. Per šį laikotarpį eksportas sumažėjo šešiais procentais, tuo tarpu eksportas į kitas šalis kilo beveik septyniais procentais. Susilaiko nuo investicijų Pasak apklausos, daugiau nei pusė Vokietijos įmonių Didžiojoje Britanijoje tikisi 2020 metais blogesnės ekonominės plėtros šalyje. Dėl neaiškių ateities ekonominių perspektyvų įmonės žymiai susilaikė nuo investicijų ir personalo plėtros. Kiekviena penkta vokiška įmonė Jungtinėje Karalystėje yra netgi priversta mažinti darbo vietų skaičių. Schweitzer sako, kad dėl šios priežasties yra labai svarbu panaudoti pereinamąjį laikotarpį intensyvioms deryboms dėl ekonominių santykių. „Kitu atveju gresia negatyvios pasekmės abiejų šalių įmonėms“. Ypač Vokietijos įmonėms svarbu išsaugoti dešimtmečiais puoselėtus glaudžius ekonominius ryšius. „Kad tai pavyktų iki metų galo reikalingas principinis susitarimas, siekiant išvengti muitų ir toliau išlaikyti tiekimo grandines, duomenų pasikeitimą, prekių ir paslaugų mainus“.
Jau 85-tą kartą sausio 17-26 d. parodų centre vyko tarptautinė Žalioji savaitė (IGW). Didžiausioje pasaulyje vartotojų parodoje žemės ūkio, maisto ir sodininkystės tema sektorius tradiciškai informuoja apie maisto produktų gamybą ir naują žemės ūkio techniką. Šiais metais parodoje savo prekes pristato 1800 dalyvių iš 72 šalių. Šioje parodoje laukiama 400 000 lankytojų. Savo lankytojų skaičiumi didžiausioje parodoje Vokietijos sostinėje šiais metais populiariausios šios temos: darni plėtra, efektyvus resursų naudojimas bei aplinką tausojančios gamybos technologijos. „Dar niekada iki šiol parodoje nubuvo taip daug diskutuojama klimato kaitos temomis”, - sako parodos vadovas Christian Göke. Tai buvo jaučiama visoje Vokietijoje: tarptautinės parodos pradžioje visoje Vokietijoje tūkstančiai ūkininkų protestavo su traktoriais prieš griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus, klimato ir gyvūnų saugotojai protestavo Berlyne už naują žemės ūkio politiką. Jie kritikavo ir Europos sąjungos žemės ūkio politiką. Parodos salėse, kaip ir kasmet, dalyviai kvietė į kulinarinę kelionę aplink pasaulį. Baltijos valstybės taip pat prisistatė Žaliojoje savaitėje ir vaišino dalyvius savo šalies patiekalais. Superfoods iš Estijos Estija Žaliojoje savaitėje pristatė visą eilę sveikų inovacijų: Ösel Börch pavadinimu gamintojas Öselstuff raugina ir fermentuoja beržo sulą – gaivinantį ir vitalizuojantį gėrimą. Bioimuninis eleksyras gaminamas iš čaga grybų ir šaltalankių. Jis turtingas antioksidantais ir vitaminais. Juodojo česnako skonis primena karamelę ar šokoladą. Vietinis česnakas savaitėmis kepamas, taip jis lengviau virškinamas ir visgi labai sveikas. Latvija: gėrybės iš kanapių Žaliojoje savaitėje Latvija parodė kaip įvairiai maisto produktuose gali būti naudojamos kanapės. Baltymų batonėliai su kanapės sėklomis, kanapių sėklų aliejus, tinkantis maistui ir išoriniam naudojimui, kanapių duona, kanapių alus, sūris arba žemės riešutų sviestas su kanapės baltymų milteliais – tai Latvijos gamintojų produktai. Netgi amatininkų iš Skriverių kaimo pagaminti ledai buvo anglies ir kanapių skonio. Maisto produktai iš kanapių neturi svaiginančio THC, bet yra labai sveikas baltymų šaltinis. Vitaminai iš Lietuvos Medaus magijos iš Lietuvos medaus kūriniai yra saldaus ir vaisinio skonio. Vietinis medus sumaišytas su liofilizuotomis uogomis, imbieru ar mėtomis yra tikra vitaminų bomba. Nes šalto džiovinimo proceso metu išlieka 99 proc. vitaminų. Tai skanu tiek ant duonos, tiek su vandeniu kaip gėrimas. Tačiau paroda yra daugiau nei magnetas gurmanams – Žalioji savaitė yra taip pat svarbus žemės ūkio ir vartotojų politikos forumas. Daugiau nei 300 renginių vykusių parodos metu viršūnė buvo 12-asis Maisto ir žemės ūkio forumas (Global Forum for Food and Agriculture), kurį organizavo Vokietijos Federalinė žemės ūkio ministerija. Jo tema buvo „Maistas visiems! Prekyba saugiai, įvairiai ir darniai mitybai“. Į šią politinę žemės ūkio konferenciją susirinko daug Žemės ūkio ministrų ir aukšto rango politikų, verslininkų, mokslininkų. Jų tarpe buvo ir Balijos šalių Žemės ūkio ministrai: Arvo Aller (Estija), Kaspars Gerhards (Latvija) ir Andrius Palionis (Lietuva). Kelionės metu jie susitiko tarpusavyje kartu su kolega iš Lenkijos Jan Krzysztof Ardanowski. Tarptautinės Žaliosios savaitės organizatorius yra Messe Berlin, taip pat Vokietijos ūkininkų asociacija (Deutsche Bauernverband, DBV), Vokietijos federalinė maisto pramonės sąjunga (Bundesvereinigung der Deutschen Ernährungsindustrie, BVE).
Vokietijos federalinė ministrė Christine Lambrecht lankydamasi Taline pagerbė Estijos, kaip visuomenės skaitmenizavimo pionierės, vaidmenį. Dviejų dienų informacinės kelionės metu sausio 6 ir 7 d. SPD politikė pabrėžė online paslaugų piliečiams didelę praktinę naudą bei didelį duomenų naudojimo skaidrumą. „Įspūdinga, kaip toli Estija jau šiuo keliu pažengusi ir kaip aukštai šis procesas vertinamas Estijos visuomenėje“, - sakė ji Vokietijos spaudos agentūrai. Kelionės metu Lambrecht susipažino su Estijos sprendimais skaitmeninės vyriausybės srityje. Ji vedė politinius pokalbius su ministru pirmininku Jüri Ratas, Informacinių technologijų ministru Kaimar Karu bei Teisingumo ministerijos kanclere Ülle Madise. Kelionės metu ministrė lankėsi taip vadinaname „E-Estonia Showroom“, kuriame aiškinamas Estijos skaitmenizavimas. „Estija visada džiaugiasi galėdama pasidalinti patirtimi E-valstybės kūrimo srityje“, - sakė Ratas po savo susitikimo su Lambrecht. Beveik tuo pačiu metu Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid dalyvavo CSU suvažiavime Šiaurės Bavarijos vienuolyne Seon ir pristatė savo šalies IT projektus. Ji pabrėžė, kad Estijoje jau užaugo karta, kuri nežino kur yra vyriausybės institucijų buveinės. Beveik visos viešosios paslaugos šiandien gali būti suteiktos online. Tai įgalina skaitmenins pasas, kuris palengvina gyvenimą tiek žmonėms, tiek įmonėms. „Mes matome, kad skaitmeninė revoliucija visuomenei teikia naudą“, - sako Kaljulaid. Estija nori pasidalinti savo patirtimi visoje Europoje, kad ji taptų e-vyriausybės technologijų rojumi. Alexander Dobrindt, CSU grupės vadovas, gyrė Estiją kaip skaitmenizavimo pavyzdį Vokietijai. Šalis padarė didelę pažangą ir turi daug patirties skaitmeninės komunikacijos tarp piliečių ir valstybės institucijų srityje, sakė jis suvažiavimo metu.
„Mūsų skrydžių plėtrą nulėmė keleivių paklausa šiuose miestuose. Paklausa Vokietijoje ir Šveicarijoje vis auga, todėl mes nusprendėme pasiūlyti naujas galimybes“, - sako Martin Gauss, airBaltic valdybos pirmininkas. „Su šiais skrydžiais mes taip pat remiame vietinius oro uostus“. Abiejose šalyse airBaltic jaučia skrydžių paklausos kilimą. Tikimasi, kad šiais metais Vokietijoje klientų padaugės net 26 proc. Hamburgo oro uostas sveikina naujus skrydžius. „Mes labai džiaugiamės, kad airBaltic plečia savo skydžius iš Hamburgo oro uosto į Vilnių ir Taliną“, - sako oro uosto vadovas Michael Eggenschwiler. „Mūsų keleiviai greitai turės patrauklų skrydžių pasirinkimą į visas Baltijos valstybių sostines“. Pirmas skrydis į Vilnių numatytas kovo 30 d. Skrydžiai vyks pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Iš Hamburgo lėktuvas kils 20:45, leisis Vilniuje – 23:30 val. Skrydžio Vilnius – Hamburgas laikas: 19:00 – 20:00 val. Pirmasis skrydis į Taliną numatytas 2020 m. kovo 29 d. Į Taliną bus keturi skrydžiai per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, ir sekmadieniais. Lėktuvas kils 9:05 val. ir leisis Taline 12:00 val. Skrydis atgal – 7:15, atvykimas Hamburge – 8:20 val. Visi laikai nurodyti vietos laiku.
Crif Bürgel duomenimis sausio-spalio mėnesiais iš viso 114 įmonių paskelbė apie savo nemokumą. Tai yra 23,9 proc. daugiau nei tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, kai bankrutavo 92 įmonės. Iš viso Vokietijoje yra 270 000 žemės ūkio bendrovių. Nemokumo priežastys turi daug aspektų ir veikia pavėluotai. Tačiau pirmoji priežastis buvo sausra, kuri 2018 m. vasarą tęsėsi daug savaičių bei palietė didžiąją dalį Vokietijos žemės ūkių. „Bankroto statistika visų pirma atspindi praeitį, todėl praėjusios vasaros padariniai pasimatė tik dabar. Mažesnės pajamos ir dėl ekstremalaus karščio aukštesni kaštai yra pagrindinės priežastys staigiam bankrotų skaičiaus žemės ūkyje augimui“, - paaiškino Ingrid Riehl, Crif Bürgel vadovė. Apskritai Vokietijos žemės ūkis Vokietijos žemdirbių asociacijos duomenimis per praėjusius metus stipriai pasikeitė. Vyksta struktūriniai pokyčiai link stambesnių ūkių, tačiau mažesnio jų skaičiaus. Įmonių skaičius 2007-2017 metais sumažėjo 51 800 ūkių ir siekė 269 800. Svarbų vaidmenį šiems pokyčiams turi ir kartų kaita, nes žemės ūkio įmonės dažniausiai yra šeimos įmonės.
Gamykla laisvojoje ekonomikos zonoje Šiaurės Lietuvoje koncentruosis į remonto, priežiūros ir garantinio aptarnavimo (RMO) procesus. Tuo tarpu Leipcige esanti gamykla plėtos naujų elektronikos prietaisų ir sistemų kūrimą ir gamybą, jų kontrolę ir testavimą, toliau plės plastiko ir elektronikos tiekimą iš vienų rankų. Pasak įmonės, prieš pasirinkdama Panevėžį, įmonė atliko ilgą atrankos procedūrą. Jos metu įvairios šalys buvo vertinamos pagal tam tikrus aspektus: darbo rinkos sąlygas, geografinę padėtį, infrastruktūrą, verslo plėtros indeksą (angl. Ease-of-Doing-Business-Index). To pasekoje buvo atrinktos trys įmonės, jose apsilankė įmonės vadovai. Lietuva įtikino įmonės atstovus visu šimtu procentų – darbuotojų kvalifikacija, atvirumas techninei pažangai, poreikius atitinkanti infrastruktūra ir puiki agentūros „Investuok Lietuvoje“ parama. Pasak Leesys valdybos pirmininko Arnd Karden tai ir buvo lemiami faktoriai įmonės sprendimui. Kol kas nėra duomenų apie tai, kokio dydžio bus gamykla ir kada numatoma ją atidaryti. Pasak „Investuok Lietuvoje“ per artimiausius tris metus įmonė planuoja priimti 40 darbuotojų. Kaip ir Vokietijoje, įmonė ketina tampriai bendradarbiauti su universitetais.