„Tikėtina, kad ekonomika smuks 6,5 proc., o atsigavimas tęsis dar iki 2022 m. “, - birželį prognozavo BDI generalinis direktorius Joachim Lang. BDI nuomone, didžiosios CDU ir SPD koalicijos ekonomikos skatinimo paketas, kuriam 2020 m. ir 2021 m. numatoma skirti 130 milijardų eurų, yra pačiu laiku. Dauguma patvirtintų priemonių, pavyzdžiui, laikinas PVM sumažinimas ir finansinės injekcijos šeimoms bei savivaldybėms, turės poveikį jau šiais metais. Remiantis federalinės vyriausybės ekonomikos skatinimo paketo vertinimo ataskaita, tai žymiai palengvins ekonomikos nuosmukį. Pasak BDI, pajamų praradimas dėl trumpalaikio darbo ar nedarbo, taip pat susirūpinimas dėl darbo vietos saugumo daro didelę įtaką investuotojų ir vartotojų nuotaikoms. Tikimasi, kad privatus vartojimas sumažės 7 proc. BDI vertinimu, be federalinės vyriausybės ekonomikos skatinimo paketo privačių vartotojų išlaidos sumažėtų nuo 8,5 iki 10 proc. Šiemet BDI tikisi ypač didelio prekių ir paslaugų eksporto sumažėjimo, apie 15 proc. To priežastis - ekonomikos nuosmukis beveik visose šalyse su kuriomis prekiauja Vokietija. Dėl to produktų „pagaminta Vokietijoje“ paklausa taip pat ženkliai sumažės. Tikimasi, kad importas mažės maždaug 12 procentų.
„Nuo Europos sienų atidarymo impulsai gali pasklisti po visą pasaulį - vėl tęsis tarptautinė prekyba, kuri garantuoja gerbūvį bei darbo vietas Vokietijoje“, - sakė DIHK prezidentas Eric Schweitzer. Kad Vokietijos ekonomika vėl įgautų pagreitį, yra svarbu, kad visame pasaulyje vėl išaugtų vokiškų produktų ir paslaugų paklausa, sakė Schweitzer. „Todėl ES sienų atidarymas gali būti tarsi antrasis Vokietijos ekonomikos skatinimo priemonių paketas valstybei nekainuosiantis nė cento“, - teigė DIHK prezidentas. Birželio 15 d. beveik 30 Europos šalių vėl atidarė dėl koronaviruso uždarytas sienas. „Dėl atvirų sienų naudą jaučia ne tik turizmas ir kitos paslaugos, bet ir pramonė“, - sakė Schweitzer. Apskritai, viena iš keturių darbo vietų Vokietijoje susijusi su eksportu, pramonės srityje, netgi kas antra. Svarbios Vokietijos ekonomikos organizacijos prezidentas yra susirūpinęs, kad įspėjimai dėl kelionių tebegalioja 160 šalių. „Vien tik vaizdo konferencijų pasaulio ekonomikai neužtenka“, - pabrėžė Schweitzer. Jis paragino „palaipsniui pradėti keliauti po visą pasaulį“. Įspėjimai dėl kelionių tebegalioja svarbiausioms Vokietijos rinkoms: JAV, Kinijai, Rusijai. Eksporto versle svarbu ne tik gabenti prekes, bet ir asmeniškai susitikti su verslo partneriais, žiūrėti jiems į akis derantis dėl naujų užsakymų arba vietoje sumontuoti naujus įrenginius. „Visa tai turi būti įmanoma – be poreikio prieš tai ir po to dvi savaites būti karantine“, – sakė Schweitzer.
Anot Federalinio banko prezidento Jens Weidmann, blogiausia atrodo jau praeityje. „Per pastaruosius keletą mėnesių mes patyrėme staigiausią ekonominį nuosmukį per Federacinės Respublikos istoriją“, - sakė Weidmann laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ (FAS). „Geroji žinia yra ta, kad žemiausias taškas jau pasiektas ir dabar vėl kylame aukštyn“. Tuo pat metu jis perspėjo, kad po gilaus nuosmukio seks tik „palyginti laipsniškas atsigavimas“. Weidmann vertinimas sutampa su naujausia tyrimų institutų ir verslo asociacijų informacija - jie neseniai taip pat išreiškė pasitikėjimą, kad ateinančiais metais Vokietijos ekonomika vėl augs. Nepaisant milijardinių gelbėjimo paketų didžiausiai Europos ekonomikai šiais metais gresia didžiausias nuosmukis po Antrojo pasaulinio karo. Pastaruoju metu daugiausia ekonominių prognozių 2020 metams svyravo nuo minus septynių iki minus dešimties procentų. Weidmann pagyrė Federalinės vyriausybės priemones, kurios rems ekonomiką kelių milijardų eurų vertės ekonomikos ir augimo paketu. „Politikai greitai ir drąsiai reagavo į sunkią situaciją, siekdami apsaugoti įmones ir darbuotojus. Tai buvo teisinga “, - sakė vyriausiasis Vokietijos banko vadovas. Weidmann nuomone, valstybė turi pakankamai galimybių padėti, kylant bankrotų bangai rudenį. Tačiau politikai neturėtų priprasti prie didelių skolų. "Taip pat ir pinigų politikoje turime būti budrūs, kad laiku pakeistume kursą ir neperžengtume tikslo", - pabrėžė Weidmann. "Pinigų politika neturi sudaryti įspūdžio, kad ji ištrauks investuotojus, kai tik iškils krizė, ir tada pernelyg atsargiai laikys vadžias". Ekspansinė pinigų politika neturi „tapti normalia būsena", ji turi imtis reikalingų veiksmų esant dabartinei krizei , o po to grįžti į ankstesnę būseną. Weidmann nemano, kad kainos šiemet kils. „Jei pagaminama mažiau, nes gamyklos buvo priverstos užsidaryti arba nutrūko pasaulinės tiekimo grandinės, kainos linkusios kilti“, - sakė jis. „Tuo pat metu vartotojai linkę likti namuose ir kai kuriose srityse, pavyzdžiui, drabužių, paklausa mažėja. Tai daro kainą mažinantį poveikį “. Federalinio banko prezidentas mano, kad infliacija kils kitais metais. Jei pridėtinės vertės mokestis, liepos 1 d. sumažintas nuo 19 iki 16 procentų arba nuo 7 iki 5 procentų po pusmečio bus pakeltas į senąjį tarifą, infliacija vėl kils, sakė Weidmann. Gegužės mėn. infliacija Vokietijoje nukrito iki žemiausio lygio per daugiau nei trejus su puse metų. Metinė infliacija buvo 0,6 procento.
ES kontekste, Federacinė Respublika susilaukė gerų įvertinimų - tiek techninės įrangos, tiek politinių sprendimų, tiek ateities perspektyvų atžvilgiu. Tai yra reprezentatyvios apklausos rezultatai, kurią Vodafone instituto užsakymu 13-oje ES šalių atliko nuomonės tyrimų institutas „Kantor“. 86 proc. apklausoje dalyvavusių vokiečių pritaria arba visiškai sutinka, kad jie yra tinkamai pasirengę saviizoliacijai ir turi reikiamą infrastruktūrą. Šiuo klausimu Vokietija yra viena iš pirmaujančių šalių ES. Koronaviruso pandemijos metu europiečiai daugiausia naudoja vaizdo konferencijas ir skaitmenines bendradarbiavimo programas. Jaučiami dideli skirtumai priimant įvairias programėles, perspėjančias dėl kontaktų su užsikrėtusiais žmonėmis. Vokietijoje šiai galimybei atviri ir ja iš principo naudotųsi tik 53 proc. gyventojų. ES kontekste tai žemiausias rodiklis. Dauguma vokiečių mano, kad federalinės vyriausybės COVID-19 krizės valdymas yra efektyvus. Skalėje nuo 1 („visiškai neveiksmingas“) iki 10 („labai efektyvus“) Vokietijos vyriausybė gavo 6,7 balo. Taigi Vokietija šiek tiek viršija apklaustųjų europiečių vidurkį (6,4). Iki šiol taikytos priemonės ES lygiu laikomos ne tokiomis veiksmingomis - Vokietijoje jos vertinamos 5,3 (vidurkis 5,2) balo. "Akivaizdu, kad dauguma mano, kad priemonės nacionaliniu lygiu yra reikalingos ir efektyvios. Taip pat džiugu, kad daugumai vokiečių yra prieinama skaitmeninė infrastruktūra, kuri jiems padeda sėkmingai susidoroti su kasdienybe net ir atsiskyrimo metu", - apklausos rezultatus komentavo Inger Paus, „Vodafone“ instituto generalinis direktorius. Iš anksto paskelbti Vokietijos rezultatai yra tyrimo „Digitizing Europe Pulse 2020: Challenges in Times of COVID-19“ pasirodysiančio artimiausiomis savaitėmis, dalis.
Pirmininkavimo metu Federacinė Respublika nori spręsti svarbias jūros aplinkos problemas. Tai, pavyzdžiui, maistinių medžiagų perteklius jūroje, tarša amunicija, atliekos jūroje, povandeninis triukšmas ir klimato pokyčiai. Apie tai informavo už pirmininkavimą atsakinga Vokietijos federalinė aplinkos ministerija. "Ekonomikos plėtra po koronaviruso sąlygotos krizės neturi palikti nuošalyje ir klimato bei jūrų apsaugos. Tik atsparios ekosistemos gali atlaikyti klimato pokyčius ir žmogaus įsikišimo padarinius", - sakė federalinė aplinkos ministrė Svenja Schulze. Todėl reikėtų patikrinti būsimų Helsinkio komisijos sprendimų poveikį klimatui, biologinei įvairovei bei proporcingumui. Helsinkio komisija yra su Baltijos jūra besiribojančių šalių komisija, kurioje kartu dirba Danija, Vokietija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija ir Europos Sąjunga. Pagrindas yra 1992 m. Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros apsaugos nuo bet kokios žemės, jūros ir oro taršos.
„Tai užduotis, kurios labai laukiu ir kurios labai laukia visa federalinė vyriausybė; Europai reikia mūsų, kaip ir mums reikia Europos: ne tik kaip istorinio palikimo, gauto dovanų, bet ir kaip projekto, kuris ves mus į ateitį“, – sakė kanclerė vyriausybės pranešime birželio 18 d. pirmininkavimo ES Tarybai proga. Kaip pirmininkaujanti šalis, Vokietija vadovauja už įstatymų leidybą atsakingiems ministrų tarybos posėdžiams. 27 ES valstybės narės rotacijos tvarka Tarybai pirmininkauja po 6 mėnesius. Pagrindinė pirmininkaujančios Vokietijos tema bus sunkių ekonominių padarinių įveikimas su šūkiu „Kartu. Vėl sustiprinti Europą“. Šiuo tikslu dar liepos mėn. turėtų būti pradėta kita septynerių metų trukmės milijardinė ekonomikos skatinimo programa. Kitas iššūkis – būsimų santykių su Didžiąja Britanija formavimas ir prekybos paktas. Kitos Vokietijos pirmininkavimo, kurį ji perėmė iš Kroatijos ir sausio 1 d. perduos Portugalijai, temos yra klimato apsauga, skaitmeninimas ir migracija. Taip pat turėtų būti pradėta konferencija dėl Europos ateities. Ekonomikos srityje, pasak federalinio ekonomikos ministro Peter Altmaier, Vokietija nori pasinaudoti pirmininkavimu ES Tarybai ir skatinti ateities technologijas. Taip pat turėtų būti skatinami projektai, suteiksiantys Europai didesnį skaitmeninį suverenitetą, bei toliau plėtojama pramonės strategijos, įskaitant konkurencijos teisės reformas. Kalbėdamas apie sunkius koronaviruso pandemijos ekonominius padarinius, Altmaier teigė, kad Vokietija perėmė pirmininkavimą ES Tarybai lemiamame etape. Ekonomikos politika atsidūrė dėmesio centre. Labai svarbu nustatyti teisingą kursą, kad kuo greičiau būtų įveiktas nuosmukis ir ES iš krizės išeitų sustiprėjusi. Nuo 2019 m. pradžios Vokietija dvejus metus yra JT saugumo tarybos narė ir antrą kartą perima pirmininkavimą mėnesio laikotarpiui. Vokietijos darbotvarkė yra plati: pačiame viršuje yra nusiginklavimo ir ginklų kontrolės tema, taip pat klimato kaita ir saugumas. Kitas svarbus klausimas - pasaulinė kova su „Covid 19“ pandemija. Visose srityse pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas krizių prevencijai, o ne atsakui į krizes.