Apklausos rezultatai buvo apibendrinti, išanalizuoti ir pristatyti nuotoliniuose seminaruose (anglų k.), kurių įrašus galite pasižiūrėti čia. Baltic Market response to Covid19 Survey Webinar "The impact of COVID-19 on the office sector in the Baltics" Webinar "Covid-19 impact on Baltic retail sector" Webinar "The impact of COVID-19 on the industrial sector in the Baltics"
Dėl koronaviruso pandemijos ES gali patirti didžiausią nuosmukį jos istorijoje: remiantis 2020 m. pavasario prognoze, ES Komisija tikisi, kad ES ekonomika smuks 7,4 proc. Euro zonoje šis rodiklis galėtų būti dar aukštesnis – 7,7 proc. „Europa patiria ekonominį sukrėtimą, kokio nebuvo nuo Didžiosios depresijos laikų“, – sako ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni, gegužę pristatydamas prognozę Briuselyje. ES Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis kalbėjo apie „simetrišką šoką“. „Paveiktos visos ES šalys ir greičiausiai šiais metais neišvengs recesijos“, – teigė buvęs Latvijos vyriausybės vadovas. Tačiau nuosmukio gylis atskirose šalyse bus nevienodas – BVP mažėjimas svyruoja nuo 4,3 proc. Lenkijoje iki 9,7 proc. Graikijoje. ES Komisijos skaičiavimais, 2021 m. ekonomika euro zonoje vėl turėtų kilti 6,3 proc., o ES – 6,1 proc. Atsižvelgiant į didelį netikrumą nuosmukio mastą dėl koronaviruso pasekmių galima įvertinti tik preliminariai. Jau dabar šie padariniai pasaulio ekonomikai yra daug rimtesni nei 2008-ųjų metų finansinė krizė. Su savo prognoze Komisija tęsia niūrias kitų institucijų, pvz. Tarptautinio valiutos fondo (TVF), prognozes. Perspektyvos Baltijos šalims artimos vidurkiui: šiais metais Estijai prognozuojamas -6,9 proc. nuosmukis, Latvijai – -7,0 proc., Lietuvai – -7,9 proc. Kitais metais Lietuva turėtų būti tarp pirmaujančių, jai numatomas 7,4 proc., Latvijai – 6,4 proc. ir Estijai – 5,9 proc. augimas. ES Komisijos prognozė Vokietijai 2020 m. yra -6,5 proc., net šiek tiek nepalankesnė nei Vokietijos vyriausybės prognozė, kurioje numatomas didžiausias nuosmukis pokario laikotarpiu – -6,3 proc. Tikimasi, kad ateinančiais metais BVP vėl augs 5,9 proc. Dėl ekonomikos nuosmukio, nepaisant darbo sutrumpintą darbo dieną, darbo užmokesčio subsidijų ir valstybės paramos įmonėms, nedarbo lygis turėtų padidėti. ES Komisija prognozuoja, kad euro zonoje nedarbas augs iki 9,5 proc., palyginimui 2019 m. jis siekė 7,5 proc. Tikimasi, kad 2021 m. jis sumažės iki 8,6 proc. Visos ES mastu šis rodiklis išaugs nuo 6,7 proc. pernai iki 9,0 proc. šiemet. Tikėtina, kad 2021 m. nedarbo lygis bus 8,0 proc. Vienose valstybėse narėse nedarbas padidės labiau nei kitose. Ypač pažeidžiamos yra šalys, kuriose daug darbdavių sudaro trumpalaikes darbo sutartis ir kuriose daug darbuotojų dirba turizmo sektoriuje. Taip pat jauniems, ką tik baigusiems studijas žmonėms, bus sunkiau susirasti savo pirmąjį darbą. Baltijos šalyse, lyginant su 2008-ųjų metų finansine krize, numatomas lengvesnis darbo rinkos nuosmukis. Tai susiję ir su politinėmis nedarbo mažinimo priemonėmis. Visgi nedarbo padidėjimas trumpuoju laikotarpiu bus reikšmingas: tikimasi, kad 2020 m. Estijoje šis rodiklis padidės nuo 4,4 proc. iki 9,2 proc., o kitąmet vėl sumažės iki 6,5 proc. 2021 m. Latvijoje šis rodiklis padidės nuo 6,3 proc. 2019 m. iki prognozuojamų 8,6 proc. 2020 m., tikėtina, kad 2021 m. bus 8,3 proc. Lietuvoje 2021 m. tikimasi 7,9 proc. (2020 9,7 proc.) nedarbo lygio. Valstybinės išmokos už sutrumpintą darbo laiką (vok. Kurzarbeitgeld) turėtų apsaugoti darbuotojus Vokietijoje nuo nedarbo. ES Komisija vertina, kad nedarbo lygis Vokietijoje šiemet padidės nuo 3,2 proc. (2019 m.) iki 4,0 proc., o 2021 m. prognozuojamas 3,5 proc. nedarbo lygis. Politinės priemonės ir milijardai, skirti krizės valdymui, padidins valdžios sektoriaus deficitą ir valstybės skolas visose ES ir euro zonos šalyse. Nepaisant didžiulio pinigų srauto, ES Komisija nemato infliacijos rizikos. Sumažėjus paklausai ir drastiškai krentant naftos kainoms, infliacijos lygis smarkiai sumažės ir išlygins kai kuriose srityse dėl pandemijos padidėjusias kainas.
Kokį poveikį koronavirusas turės pasaulio ekonomikai? Vokietijos ekonominės plėtros bendrovė Germany Trade & Invest (GTAI) savo internetinėje svetainėje publikuoja įvairias apžvalgas apie koronaviruso įtaką įvairių šalių ekonomikai. Čia rasite informaciją ir apie aktualią situaciją trijose Baltijos valstybėse: - Estija: https://www.gtai.de/gtai-de/trade/wirtschaftsumfeld/bericht-wirtschaftsumfeld/estland/notstand-verlaengert-grenzen-bleiben-geschlossen--233500 - Latvija: https://www.gtai.de/gtai-de/trade/specials/special/lettland/lettland-bietet-corona-foerderungen-bis-ende-2020-an-235984 - Lietuva: https://www.gtai.de/gtai-de/trade/specials/special/litauen/litauen-verlaengert-corona-massnahmen-243786 Svarbi informacija iš trijų Baltijos šalių ir Vokietijos apibendrinama ir specialioje AHK internetinio puslapio skiltyje.
Švelninant griežtas priemones dėl koronaviruso Lietuvoje, gegužės viduryje Lufthansa planuoja vėl tęsti skrydžius tarp Vilniaus ir Frankfurto. Pasak trijų tarptautinių oro uostų Lietuvoje operatoriaus, nuo gegužės 13 d. Vokietijos avialinijos pasiūlys tris skrydžius per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. „Frankfurtas yra labai svarbus kelionės tikslas ir tranzitas, iš šio miesto yra daug skrydžių į Europą ir už jos ribų“, - pranešime cituojamas Aurimas Stikliūnas, Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas. Taip pat ir Latvijos oro bendrovė Air Baltic ketina nuo gegužės 13 d. vėl kasdien skristi į Vilnių. Siekdama užkirsti kelią koronaviruso plitimui, Lietuvos vyriausybė paskelbė karantiną visoje šalyje iki gegužės 11 d. Nuo balandžio pradžios buvo nutraukti visi skrydžiai ir keltų veikla. Lietuvos piliečiai vėl gali vykti į užsienį. Tačiau draudimas užsieniečiams atvykti į šalį lieka kol kas galioti. Nuo gegužės 10 d. vyriausybė leidžia pradėti kai kuriuos skrydžius.
Balandžio pabaigoje Lietuva pirmą kartą prijungė decentralizuotai veikiančią saulės elektrinę prie tinklo. Elektrėnuose esančios jėgainės instaliuota galia yra 10 MW ir ji gali aprūpinti apie 300 namų ūkių su žaliąja energija. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas atidarymo metu sakė: „Tai naujos eros pradžia Lietuvos energetikoje, prasidėjusioje kartu su nutolusios saulės jėgainės energijos naudojimu namų ūkiuose“. Saulės elektrinės operatorius yra UAB Ignitis, kuri sukūrė visoje šalyje veikiančią platformą „Ignitis saulės Parkai“. Platforma suteikia galimybę galutiniam vartotojui Lietuvoje, net ir gyvenant bute, greitai ir nesudėtingai įsigyti arba išsinuomoti dalį nutolusios saulės elektrinės. Tam sukurta teisinė bazė, leidžianti elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje. „Dar neseniai galimybė visiems tapti elektros energijos gamintojais atrodė vizija, tačiau šiandien tai jau realybė. Šiuo žingsniu „Ignitis saulės parkai“ gyventojams suteikia galimybę dalyvauti žaliosios energijos gamyboje, o saulės parkų vystytojams, norintiems parduoti savo projektus, sukuria atvirą platformą“, – teigia Darius Maikštėnas, „Ignitis grupės“ generalinis direktorius. Saulės jėgainių planuojamas gyvavimo laikas yra 25 metai. Per jį elektrinė pagamins 25 GWh elektros energijos. Pasak skaičiavimų, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius bus išsaugoti 450 000 medžių, o CO2 išmetimas sumažės beveik 19 tonų. Šalia projekto Elektrėnuose plėtojami kiti projektai, kuriuose galės dalyvauti galutiniai vartotojai, norintys tapti gaminančiais vartotojais. Daugiau informacijos apie projektų eigą galite rasti įmonės puslapyje saulesparkai.lt.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) tikisi, kad koronaviruso pandemija turės rimtų padarinių pasaulio ekonomikai – tikimasi didžiausio pasaulinio ekonomikos nuosmukio per beveik šimtą metų. „Per pastaruosius tris mėnesius pasaulis dramatiškai pasikeitė“, - rašoma balandžio viduryje organizacijos paskelbtoje ekonominėje apžvalgoje. „Ši krizė nepanaši nei į vieną prieš tai buvusią“. TVF ekspertai dar sausio mėn. prognozavo 3,3 proc. ekonomikos augimą, o dabar mano, kad 2020 m. nuosmukis gali siekti 3 proc. Prognozė buvo sumažinta viso 6,3 proc. Ši krizė visų pirma palies pramonines šalis. Ekonominė padėtis yra dar blogesnė nei po 2008 m finansų krizės. Tuo metu pasaulio ekonomika stagnavo, nes visų pirma nukentėjo pramoninės šalys. Tačiau ši krizė kitokia. „Tai tikrai pasaulinė krizė, nei viena šalis neliko nepaliesta“, – žurnalistams sakė TVF vyriausioji ekonomistė Gita Gopinath. Savo pranešime ji, tęstama „Didžiosios depresijos“ – pasaulinės ekonomikos krizės 1920-1930 m. – tradiciją, koronaviruso krizę pavadino „Didžiuoju užraktu“ (angl. Great Lockdown). „Labai tikėtina, kad pasaulio ekonomika šiais metais patirs didžiausią nuosmukį nuo „Didžiosios depresijos“ laikų, – rašo fondas. TVF tikisi, kad šiais metais pajamos vienam gyventojui mažės maždaug 170 pasaulio šalių. Pasak Gopinath, pasaulinės ekonomikos apimtys dėl pandemijos 2020 ir 2021 metais sumažės maždaug 9 trilijonais JAV dolerių (8,2 trilijonais eurų). Reikia tikėtis reikšmingo nedarbo padidėjimo. TVF paragino visas vyriausybes tikslingai remti ekonomiką, siekiant įveikti krizės pasekmes ir paruošti kelią atsigavimui ateinančiais metais. Europoje koronaviruso pandemijos ekonominės pasekmės bus labiausiai jaučiamos. Ekonomika euro zonoje gali sumažėti 7,5 proc., vienas iš dešimties darbuotojų 2020 m. gali likti be darbo. Dar sausio mėn. TVF euro zonai prognozavo metinį 1,3 proc. augimą. Vokietijai šiais metais fondas prognozuoja 7 proc. BVP kritimą. Vašingtone įsikūrusi organizacija šiuo klausimu yra dar didesnė pesimistė nei žymiausi Vokietijos ekonomikos institutai, kurie tikisi tik 4,2 proc. nuosmukio. TVF duomenimis, nedarbas Vokietijoje gali padidėti iki 3,9 proc. Pasak TVF, didžiausias nuosmukis tarp Baltijos šalių bus Latvijoje – 8,6 proc. Prognozuojama, kad Estijos ir Lietuvos BVP sumažės atitinkamai 7,5 ir 8,1 proc. Tikimasi, kad nedarbo lygis Estijoje padidės iki 6,0 proc., Latvijoje – iki 8,0 proc. ir Lietuvoje – iki 8,9 proc. TVF tikisi ryškaus atsigavimo 2021 m. Lyginant su praėjusiais metais, pasaulio ekonomika turėtų augti 5,8 proc., o 19-oje euro zonos šalių – 4,7 proc. Baltijos šalys turėtų būti vienos iš pirmaujančių: Latvijoje tikėtinas 8,3 proc. augimas, Lietuvoje – 8,2 proc., o Estijoje – 7,9 proc. Vokietijos ekonomika ateinančiais metais turėtų augti 5,2 proc. Nedarbas visose keturiose šalyse turėtų mažėti. Tačiau TVF pripažino, kad prognozės yra „labai nepatikimos“. Visi įverčiai visų pirma priklauso nuo pandemijos trukmės ir intensyvumo. Prognozė buvo grindžiama prielaida, kad antrąjį pusmetį pandemija bus kontroliuojama ir ekonominis gyvenimas normalizuosis. Jei pandemija antrąjį pusmetį nepasitrauks, pasaulinė ekonomika šiemet gali patirti ir 6 proc. nuosmukį, kuris gali toliau tęstis ir 2021 metais, įspėjo Gopinath. Nuoroda: TVF ekonominė apžvalga: https://www.imf.org/en/Publications/WEO/Issues/2020/04/14/weo-april-2020