Dėl koronaviruso pandemijos ES gali patirti didžiausią nuosmukį jos istorijoje: remiantis 2020 m. pavasario prognoze, ES Komisija tikisi, kad ES ekonomika smuks 7,4 proc.
Dėl koronaviruso pandemijos ES gali patirti didžiausią nuosmukį jos istorijoje: remiantis 2020 m. pavasario prognoze, ES Komisija tikisi, kad ES ekonomika smuks 7,4 proc. Euro zonoje šis rodiklis galėtų būti dar aukštesnis – 7,7 proc. „Europa patiria ekonominį sukrėtimą, kokio nebuvo nuo Didžiosios depresijos laikų“, – sako ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni, gegužę pristatydamas prognozę Briuselyje.
ES Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis kalbėjo apie „simetrišką šoką“. „Paveiktos visos ES šalys ir greičiausiai šiais metais neišvengs recesijos“, – teigė buvęs Latvijos vyriausybės vadovas. Tačiau nuosmukio gylis atskirose šalyse bus nevienodas – BVP mažėjimas svyruoja nuo 4,3 proc. Lenkijoje iki 9,7 proc. Graikijoje. ES Komisijos skaičiavimais, 2021 m. ekonomika euro zonoje vėl turėtų kilti 6,3 proc., o ES – 6,1 proc.
Atsižvelgiant į didelį netikrumą nuosmukio mastą dėl koronaviruso pasekmių galima įvertinti tik preliminariai. Jau dabar šie padariniai pasaulio ekonomikai yra daug rimtesni nei 2008-ųjų metų finansinė krizė. Su savo prognoze Komisija tęsia niūrias kitų institucijų, pvz. Tarptautinio valiutos fondo (TVF), prognozes.
Perspektyvos Baltijos šalims artimos vidurkiui: šiais metais Estijai prognozuojamas -6,9 proc. nuosmukis, Latvijai – -7,0 proc., Lietuvai – -7,9 proc. Kitais metais Lietuva turėtų būti tarp pirmaujančių, jai numatomas 7,4 proc., Latvijai – 6,4 proc. ir Estijai – 5,9 proc. augimas.
ES Komisijos prognozė Vokietijai 2020 m. yra -6,5 proc., net šiek tiek nepalankesnė nei Vokietijos vyriausybės prognozė, kurioje numatomas didžiausias nuosmukis pokario laikotarpiu – -6,3 proc. Tikimasi, kad ateinančiais metais BVP vėl augs 5,9 proc.
Dėl ekonomikos nuosmukio, nepaisant darbo sutrumpintą darbo dieną, darbo užmokesčio subsidijų ir valstybės paramos įmonėms, nedarbo lygis turėtų padidėti. ES Komisija prognozuoja, kad euro zonoje nedarbas augs iki 9,5 proc., palyginimui 2019 m. jis siekė 7,5 proc. Tikimasi, kad 2021 m. jis sumažės iki 8,6 proc. Visos ES mastu šis rodiklis išaugs nuo 6,7 proc. pernai iki 9,0 proc. šiemet. Tikėtina, kad 2021 m. nedarbo lygis bus 8,0 proc.
Vienose valstybėse narėse nedarbas padidės labiau nei kitose. Ypač pažeidžiamos yra šalys, kuriose daug darbdavių sudaro trumpalaikes darbo sutartis ir kuriose daug darbuotojų dirba turizmo sektoriuje.
Taip pat jauniems, ką tik baigusiems studijas žmonėms, bus sunkiau susirasti savo pirmąjį darbą.
Baltijos šalyse, lyginant su 2008-ųjų metų finansine krize, numatomas lengvesnis darbo rinkos nuosmukis. Tai susiję ir su politinėmis nedarbo mažinimo priemonėmis. Visgi nedarbo padidėjimas trumpuoju laikotarpiu bus reikšmingas: tikimasi, kad 2020 m. Estijoje šis rodiklis padidės nuo 4,4 proc. iki 9,2 proc., o kitąmet vėl sumažės iki 6,5 proc. 2021 m. Latvijoje šis rodiklis padidės nuo 6,3 proc. 2019 m. iki prognozuojamų 8,6 proc. 2020 m., tikėtina, kad 2021 m. bus 8,3 proc. Lietuvoje 2021 m. tikimasi 7,9 proc. (2020 9,7 proc.) nedarbo lygio.
Valstybinės išmokos už sutrumpintą darbo laiką (vok. Kurzarbeitgeld) turėtų apsaugoti darbuotojus Vokietijoje nuo nedarbo. ES Komisija vertina, kad nedarbo lygis Vokietijoje šiemet padidės nuo 3,2 proc. (2019 m.) iki 4,0 proc., o 2021 m. prognozuojamas 3,5 proc. nedarbo lygis.
Politinės priemonės ir milijardai, skirti krizės valdymui, padidins valdžios sektoriaus deficitą ir valstybės skolas visose ES ir euro zonos šalyse. Nepaisant didžiulio pinigų srauto, ES Komisija nemato infliacijos rizikos. Sumažėjus paklausai ir drastiškai krentant naftos kainoms, infliacijos lygis smarkiai sumažės ir išlygins kai kuriose srityse dėl pandemijos padidėjusias kainas.