„Esu tikras, kad po vasaros pertraukos sustabdysime ekonomikos nuosmukį mūsų šalyje ir vėliausiai nuo spalio mėnesio Vokietijos ekonomika augs“, – liepos mėn. pradžioje „Bild am Sonntag“ sakė CDU politikas. Pasak Altmaier Vokietijos ekonomika 2020 m. smuks šešiais procentais, tačiau jis tikisi, kad 2021 m. augs daugiau nei penkiais procentais. Federalinis ekonomikos ministras taip pat buvo tikras dėl pokyčių darbo rinkoje. „Aš tikiuosi, kad dėl koronaviruso didžiausias nedarbo lygis šiais metais bus maždaug iki spalio mėnesio, nuo lapkričio nedarbo lygis pradės lėtai mažėti", - laikraščiui sakė Altmaier. Mūsų tikslas - iki 2022 m. pasiekti prieš krizę buvusį užimtumo lygį. Remiantis birželio pabaigoje pristatyta ataskaita, „ekonomikos išminčiai“ mato geras ekonomikos atsigavimo galimybes kitais metais. Makroekonominės plėtros vertinimo ekspertų taryba daro prielaidą, kad 2020 m. Vokietijos bendrasis vidaus produktas sumažės 6,5 proc.
Tai yra apklausos „Vokiečių kaip užsienio kalba pasaulyje“, kuris atliekamas kas penkerius metus, rezultatas. Bendras besimokančių vokiečių kalbos skaičius yra beveik toks pat kaip 2015 m. Kaip rodo birželio pradžioje Berlyne pristatyta apklausa, daugiausiai vokiečių kalbos mokomasi Europoje, tačiau ir Afrikoje bei Azijoje ji tampa vis populiaresnė. Šią studiją paskelbė Federalinė užsienio reikalų ministerija kartu su Gėtės institutu, Deutsche Welle, Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Centriniu mokyklų užsienyje biuru (ZfA). Vokiečių kalbos daugiausiai mokomasi mokyklose. Tyrimo duomenimis, mokyklų, kuriose vyksta vokiečių kalbos pamokos, skaičius išaugo nuo 95 000 (2015 m.) iki beveik 106 000. Be to, vis svarbesnį vaidmenį skatinant vokiečių kalbą vaidina užsienio specialistų kalbos kvalifikacija. Dar prieš koronaviruso pandemiją vis populiaresnės tapo skaitmeninio mokymosi galimybės. Vis dėlto toliau augti vokiečių kalbos paklausai daugelyje šalių trukdo vokiečių kalbos mokytojų trūkumas, sakoma apklausoje. Baltijos šalyse situacija yra nevienoda. Estijoje ir Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus besimokančių vokiečių kalbos skaičius sumažėjo 3 000 kiekvienoje šalyje, o Latvijoje - 426. Remiantis prognozėmis, tikimasi, kad vokiečių kalbos paklausa Latvijoje didės, šiuo metu ją mokosi 25 514 žmonės. Estijoje yra 13 731 besimokantis, o Lietuvoje - 27 959. Anot Michelle Müntefering (SPD), vokiečių kalbos žinios suteikia žmonėms galimybę užmegzti ilgalaikius ryšius su atvira pasauliui Vokietija. „Vokiečių kalbos mokėjimas mums nėra tikslas, tačiau jis atveria galimybes ateičiai: ne tik galimybę naudotis puikia aukštųjų mokyklų sistema, bet ir darbo rinka, kuriai reikalingi vokiečių kalbą mokantys specialistai“, - teigė Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorė tarptautinės kultūros politikai. Nuoroda: - 2020 m. apklausa apie vokiečių kalbos mokymąsi pasaulyje
Tai turi įtakos oro linijų bendrovės finansiniams rodikliams: pirmąjį 2020 m. ketvirtį grupė pranešė apie 2,1 milijardo eurų nuostolius – atėmus sezoninius 342 milijonų eurų nuostolius patirtus tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Kol kas „Lufthansa“ nepateikė prognozės visiems metams. Tačiau valdyba tikisi, kad veiklos rezultatai bus smarkiai kritę. Nepaisant planuojamos valstybės pagalbos, „Lufthansa“ jau ruošia savo darbuotojus griežtoms priemonėms. „Atsižvelgiant į numatomą labai lėtą paklausos atsigavimą, dabar turime imtis plataus masto restruktūrizavimo priemonių“, - pristatydamas ketvirčio duomenis Frankfurte, sakė generalinis direktorius Carstenas Spohr. Kol kas jis nepateikė tikslesnės informacijos apie galimą darbo vietų mažinimą. Ryšium su jau paskelbtu orlaivių skaičiaus mažinimu, Spohr anksčiau yra minėjęs matematinį 10 000 darbuotojų perteklių. Federalinė vyriausybė jau anksčiau buvo sudariusi pagalbos paketą, kuriame numatytos įvairios pagalbos ir nuosavo kapitalo priemonės, kurių bendra suma siekia devynis milijardus eurų. Mainais valstybinis ekonomikos stabilizavimo fondas (WSF) perims 20 proc. akcijų, o federalinė vyriausybė užims dvi vietas 20 narių turinčioje „Lufthansa“ stebėtojų taryboje. Neeiliniame visuotiniame susirinkime, birželio 25 d., oro linijų bendrovės akcininkai dar turi patvirtinti šį paketą, dėl kurio „Lufthansa“ taip pat turės perduoti konkurentams 24 kilimo ir nusileidimo teises jai svarbiuose Frankfurto ir Miuncheno oro uostuose. „Valstybės paramos priemonės užtikrins įmonės mokumą, kol ji vėl pati galės uždirbti pakankamai lėšų“, - sakė „Lufthansa“ atstovas. Kovo pabaigoje buvo pranešta, kad turimos lėšos sudarė 4,25 milijardo eurų. Kiekvieną mėnesį išlaidos siekė maždaug 800 milijonų eurų, nors grupės fiksuotos išlaidos sumažėjo trečdaliu. Po to, kai gegužę galėjo vykti tik trys procentai planuotų skrydžių, „Lufthansa“ ir jos dukterinės bendrovės „Eurowings“, „Swiss“, „Austrian“ ir „Brussels Airlines“ palaipsniui nuo birželio vidurio atkuria skrydžius. Skrydžių planus planuojama išplėsti iki maždaug 2 000 skrydžių per savaitę į daugiau nei 130 vietų visame pasaulyje. Rugsėjį vėl bus pasiūlyta iki 40 proc. anksčiau turėtų skrydžių – visų pirma bus plečiami skrydžiai į turistines vietas. Krizės įkarštyje beveik 700 iš turimų 763 lėktuvų stovėjo ant žemės. Ateinančiais metais 300 lėktuvų vis dar nebus naudojami, o 2022 m. - 200. „Lufthansa“ tikisi, kad krizė galutinai įveikta bus tik 2023 m., tuomet orlaivių bus šimtu mažiau nei prieš pandemiją. Dėl koronaviruso krizės nuo metų pradžios „Lufthansa“ biržos kaina smarkiai krito ir kartais sumažėdavo perpus. Krentant akcijos vertei, oro bendrovė išbraukta iš Vokietijos akcijų indekso. Po 32 metų DAX narys nuo pat įkūrimo yra įtrauktas tik į vidutinės vertės akcijų MDAX sąrašą. Birželio 22 d. „Lufthansa“ Vokietijos akcijų indekse pakeis Berlyno nekilnojamojo turto koncernas „Deutsche Wohnen“.
Ekonominių paskatų paketas yra didžiausias per visą Federacinės Respublikos istoriją. Jo tikslas padėti ekonomikai koronaviruso pandemijos metu vėl atsistoti ant kojų, o piliečius paskatinti leisti pinigus. „Mes norime išbristi iš krizės su trenksmu“, - po derybų maratono sakė finansų ministras ir vicekancleris Olaf Scholz (SPD). Beveik 21 valandą Berlyne CDU, CSU ir SPD vadovai rungėsi dėl detalių. Ūkio ministras Peter Altmaier pabrėžė, kad programa turėtų suteikti galimybę „pakilti visiems“. Nuleistas „stabilumo inkaras audroje“. Berlyno vyriausybė prognozuoja, kad dėl koronaviruso pandemijos šiais metais ekonomika smuks 6,3 proc. Tačiau ateinančiais metais ji turėtų augti maždaug 5 proc., sakė Altmaier. Prie to turėtų prisidėti mokesčių lengvatos įmonėms ir vartotojams. Penkiolikos puslapių dokumente, kuriame išdėstyti 57 punktai yra planuojamas pridėtinės vertės mokesčių mažinimas iki metų galo. Įprastinis PVM tarifas turėtų būti sumažintas nuo 19 iki 16 proc., o lengvatinis - nuo septynių iki penkių proc. – jis taikomas kasdieninio vartojimo prekėms, tokioms kaip maisto produktai. Šis žingsnis turėtų visų pirma padėti mažai uždirbantiems žmonėms, nes PVM dažnai yra vienintelis mokestis, kurį jie pilnai moka. Mažoms ir vidutinėms įmonėms dėl didelio pardavimų praradimo pereinamuoju laikotarpiu bus teikiama pagalba, kurios bendra maksimali vertė 25 milijardai eurų. Tai turėtų užkirsti kelią bankrotų bangai ir padėti išsaugoti kuo daugiau darbo vietų. Jeigu bankrotas bus neišvengiamas, jo procesas turėtų būti trumpesnis, kad verslininkai galėtų kuo greičiau pradėti naują verslą. Taip pat planuojamos mokesčių lengvatos įmonėms. Įmonės galės dėl krizės patirtus nuostolius kompensuoti praėjusių metų pelnu ir sustiprinti savo likvidumą. Kad įmonės daugiau investuotų, koalicija taip pat ketina patobulinti nusidėvėjimo taisykles. Be to, turėtų būti atnaujinti pelno mokesčio teisės aktai. Siekiant kompensuoti prarastas verslo mokesčio pajamas 2020 ir 2021 m. sunkiai nukentėjusios savivaldybės taip pat gaus milijardinę paramą. Be trumpalaikės paramos, planuojamos ir kitos investicijos į ateities technologijas. Šiuo tikslu ateinantiems keleriems metams bus pradėtas kurti daugiau kaip 50 milijardų vertės paketas, skirtas šioms sritims: vandenilio kaip energijos šaltinio naudojimui, kvantinėms technologijoms bei dirbtiniam intelektui kurti. Nepaisant intensyvaus automobilių pramonės lobizmo, nebus jokių subsidijų perkantiems mažai taršius benzininius ir dyzelinius automobilius. Be šios tiesioginės pagalbos ekonomikai, pakete numatyta ir vienkartinė 300 EUR išmoka už vaiką. Šeimoms svarbu ir tai, kad tris mlrd. eurų bus skirti dienos priežiūros centrų ir visos dienos mokyklų plėtrai. Gyventojams ir įmonėms taip pat turėtų būti sumažinta didelė elektros energijos kaina. Ekonomikos skatinimo paketas Vokietijoje sulaukė daug teigiamų reakcijų. Kritikos buvo iš opozicijos pusės: jie pavadino paketą „greitai praeinančiu susižavėjimu“ ir „laukiniu rinkiniu“, kuris iš esmės yra „nesubrendęs“, „nelabai tikslingas“ ir „neįtikėtinai brangus“. Verslas ir ekonomistai pagyrė: Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) prezidentas Eric Schweitzer kalbėjo apie „daugybę teisingų impulsų“. "Visų pirma, gerai tai, kad pagrindinės priemonės bus taikomos visiems sektoriams." Schweitzer teigė, kad likvidumo pagalba dabar turėtų kuo greičiau pasiekti įmones, kurias ypač stipriai palietė koronaviruso krizė. Vokietijos pramonės asociacija (BDI) taip pat patvirtino, kad šiuo paketu koalicija siunčia „stiprų ženklą piliečiams ir įmonėms“. Darbdavių organizacijos prezidentas Ingo Kramer sakė, kad sprendimai „prisidės prie greito išėjimo iš krizės“, Amatininkų asociacija (ZDH) pavadino programą „puikiu atsakymų į precedento neturinčią krizę“. Ekonomistai pabrėžia, kad priemonės yra tinkamos koronaviruso pasekmių ir recesijos sušvelninimui. Tačiau kai kurių svarbių tyrimų institutų atstovai suabejojo dėl pridėtinės vertės mokesčio mažinimo tikslingumo, kiti priešingai – tikėjosi dar daugiau mokestinių lengvatų įmonėms. Nuoroda: Vokietijos Federalinės ūkio ir energetikos ministerijos (BMWi) ekonomikos skatinimo paketo apžvalga: https://www.bmwi.de/Redaktion/DE/Coronavirus/coronahilfe.html
Šalia didžiųjų miestų kaip Berlynas, Leipcigas, Niurnbergas, Hamburgas, Frankfurtas (M), ir Miunchenas autobusai vyks į ir į mažesnius miestus, tokius kaip Bayreuth arba Weimar. Keleiviai turi laikytis griežtų saugos priemonių: autobusų stotelėje, įlipdami ir išlipdami jie turi išlaikyti 1,50 metro atstumą. Įlipti į autobusus, kurie dezinfekuojami po kiekvienos kelionės, galima tik pro galines duris, bilietai parduodami ir tikrinami bekontakčiai. „Flixbus“ ragina klientus keliauti tik tada, kai jie yra visiškai sveiki. Skirtingai nei „Deutsche Bahn“, dėl ekonominių priežasčių neketinama blokuoti vietų. Visos kelionės metu ir stotelėse reikia dėvėti veido kaukę; visur išdėliotos dezinfekavimo priemonės. Tualetai neveiks, kad keleiviai autobuse nesusitiktų. Tačiau autobusai reguliariai užsuks į stovėjimo aikšteles pakeliui, pranešė bendrovė. Nepaisant didesnių išlaidų, kelionės neturėtų brangti: „Flixbus“ tikisi, kad sugebės išlaikyti ankstesnį kainų lygį. 2019 m. pasiektus keleivių pervežimo rodiklius (daugiau nei 62 mln. keleivių) įmonė tikisi pasiekti tik po 18–24 mėnesių, Vokietijos žiniasklaidai sakė bendrovės atstovas. Žalieji autobusai taip pat keliauja ir į užsienį, pavyzdžiui, Lenkiją, Austriją, Portugaliją ar Čekiją. „Flixbus“ tikisi, kad netrukus vėl galės kirsti sienas. Tačiau planuotą maršrutų išplėtimą į Baltijos šalis bendrovė laikinai sustabdė. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, visi planai plėstis į naujas rinkas buvo atidėti, naujienų agentūrai BNS sakė Michal Leman, „Flixbus“ generalinis direktorius Lenkijai, Ukrainai ir Baltijos šalims. Vokietijos autobusų įmonė anksčiau buvo paskelbusi, kad 2020 m. pirmąjį pusmetį plėsis į Estijos rinką.
Per pirmuosius tris metų mėnesius ypač sumažėjo privatus vartojimas ir eksportas. Bendrovės žymiai mažiau investavo į mašinas, įrenginius, transporto priemones ir kitą įrangą. Remiantis informacija, padidėjusios investicijos į statybas ir vyriausybės vartojimo išlaidos užkirto kelią dar didesniam nuosmukiui. „Mažėjanti pirmojo ketvirčio tendencija patvirtina ekonomikos nuosmukio pradžią“, - gegužės viduryje paskelbtus duomenis komentuoja DIHK generalinis direktorius Martin Wansleben. "Be to, reikia manyti, kad nepaisant priemonių sušvelninimo, daugelio kompanijų padėtis išlieka įtempta." Wansleben remiasi aktualiausia Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos (DIHK) atlikta trumpąja apklausa, pagal kurią 80 proc. įmonių 2020 m. tikisi apyvartos mažėjimo. Daugiau nei trečdalis tikisi, kad anksčiausiai 2021 m. grįš į tą lygį kaip buvo prieš koronavirusą. Ekonomistų vertinimu ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį dar nepasiekė dugno. Federalinė vyriausybė tikisi, kad 2020 m. bus didžiausias nuosmukis šalies pokario istorijoje. Tikėtina, kad didžiausios Europos ekonomikos BVP sumažės 6,3 proc., nors tuo pačiu prognozuojama, kad antroje metų pusėje ekonomika vėl pradės augti. Lyginant su kitomis didelėmis euro zonos šalimis, nuosmukis yra nedidelis: Prancūzijoje, kuri yra po Vokietijos antra pagal dydį euro zonos ekonomika, BVP pirmąjį ketvirtį sumažėjo 5,8 proc., o Italijoje - 4,7 proc. Nuorodos: Destatis pranešimas: https://www.destatis.de/DE/Presse/Pressekonferenzen/2020/wirtschaft_corona/pm-bip.pdf?__blob=publicationFile DIHK trumpa įmonių apklausa: https://www.dihk.de/de/aktuelles-und-presse/presseinformationen/dihk-blitzumfrage-lage-der-unternehmen-bleibt-sehr-kritisch-23664