The programme consists of 10 modules. Each Baltic country will develop 3 modules and the last module will be developed with the support of the German partner, Lehrinstitut Rosenheim e.V. The training is tested in all three Baltic countries with the participants since last autumn. Afterwards the training will be evaluated and case studies and recommendations will be written. These materials and module descriptions will be published on the project website with free access so that other interested parties who will implement such programme can use it. At the end of the project in September/October 2021 a final conference will be held to present the results. The wood processing sector is one of the most important economic engines and export industries in the Baltic States with high growth potential, but it faces a shortage of workers with qualifications relevant to the current industry development - digital, green and other internationally recognised skills and qualifications. In the next issue of the BalticBusinessQuarterly you can read more about the project in an interview with Artūrs Bukonts, Managing Director at LKUEA. You can read more about the project on our website or at the official project website. The European Commission's support for the production of this publication does not constitute an endorsement of the contents, which reflect the views only of the authors, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein.
Vokietijos Federalinė vyriausybė paskelbė didžiulį ekonomikos gaivinimo paketą. Esminis jo dalykas buvo laikinas PVM sumažinimas iki metų pabaigos. Liepos 1 d. įprastas tarifas buvo sumažintas nuo 19 iki 16 proc., o lengvatinis tarifas nuo septynių iki penkių proc. Šis tarifas taikomas kasdienio vartojimo prekėms, pvz. maisto produktams. Šis žingsnis visų pirma turėtų padėti asmenims gaunantiems mažas pajamas - PVM dažnai yra vieninteliai mokesčiai, už kuriuos jie moka ne mažą sumą. Tačiau Vokietijos mažmeninėje prekyboje yra abejonių dėl dovanojamų milijardinės vertės mokesčių vartotojams. Neseniai atliktoje Vokietijos mažmeninės prekybos asociacijos (vok. HDE) apklausoje tik 13 procentų ne maisto prekių prekyba užsiimančių įmonių įvertino mokesčių sumažinimą kaip veiksmingą pagalbą skatinant vartojimą. Tuo pačiu matosi aiškūs skirtumai tarp pramonės šakų. Didžiajai mažmeninės prekybos daliai ši priemonė visgi neveikia - tik nedaugelis mažmenininkų jaučia palaikymą. Prekybininkai skeptiškai vertina ir ilgalaikį PVM mažinimo poveikį. Tą pripažįsta ir GfK: „mažmenininkai ir gamintojai turi būti pasiruošę ir vartojimo sumažėjimui, kai 2021 m. sausio mėn. vėl pradės galioti buvęs PVM tarifas “, - sako Bürkl. Mokesčių pokyčio įtaka prekybai buvo jaučiama ir per paskutinį mokesčių pakėlimą 2006/2007 metais. Tačiau net jei poveikis nėra ilgalaikis - mokesčių sumažinimas yra svarbi parama vidaus paklausai einamaisiais metais. Pasak GfK, vartojimas iš esmės vėl aiškiai ir netikėtai didėja. „Nepriklausomai nuo PVM padidinimo, mes po truputį kylame aukštyn iš duobės “, - sakė A. Bürkl. Nuo pavasarį buvusios žemiausios ribos, vartojimo rodiklis pakilo 23 punktais. Numatoma prognozė rugpjūčio mėnesiui yra dar neigiama ir siekia minus 0,3, tačiau liepos mėnesį buvo minus 9,4. Ilgalaikis vidurkis yra maždaug plius 10. Panašu, kad vokiečių darbo atlygio galimybės vėl gerėja - net jei jos vis dar aiškiai atsilieka lyginant su praėjusiais metais. Nes nepaisant iš dalies akivaizdaus atsigavimo, didžiausią susirūpinimą vis dar kelia sunkiausias nuosmukis Vokietijos pokario istorijoje: klausimai, ar artėja antroji infekcijos banga, ar padidės bankrotų skaičius ir kaip susiklostys padėtis darbo rinkoje, nėra galutinai atsakyti. Šie rezultatai yra paimti iš studijos „GfK-vartojimas MAXX” (vok. „GfK-Konsumklima MAXX“), kurios metu ES Komisijos vardu kas mėnesį apklausiama maždaug 2000 vartotojų. Vartojimas susijęs su bendromis privataus vartojimo išlaidomis.
Tikimasi, kad mažmeninės prekybos Vokietijoje pardavimai šiemet sumažės keturiais procentais. Tai reiškia, kad 2020-ieji bus „metai, kuriais prekybos nuosmukis bus didžiausias po Antrojo pasaulinio karo“, - pabrėžė HDE. Maždaug 80 procentų ne maisto produktų mažmenininkų ir toliau kenčia nuo žymaus pardavimų sumažėjimo, sakė Genth. Remiantis HDE, mažmeninėje prekyboje vis dar galima stebėti dvi kryptis. Nors pandemijos metu labai išaugo maisto produktų ir elektroninės prekybos pardavimai, mados mažmenininkai, batų parduotuvės ir kiti tipiški miesto prekybininkai smarkiai nukentėjo nuo parduotuvių uždarymo dėl koronaviruso pandemijos ir vokiečių nenoro pirkti. Net ir atnaujinus parduotuvių veiklą, susidomėjimas internetinėmis parduotuvėmis išlieka didelis. HDE prognozuoja, kad mažmeninės prekybos įmonės, išskyrus maisto prekių, patirs 40 milijardų eurų apyvartos nuostolių. 50 000 verslo įmonių Vokietijoje tai galėtų kainuoti egzistenciją, su sąlyga, kad nekils antroji pandemijos banga. Atnaujinus apribojimus ar net antrąjį karantino etapą, daugelis prekybininkų nebeturėtų galimybės išvengti bankroto. Nerimą kelia ir planuojamas 50-ies ar daugiau „Galeria Karstadt Kaufhof“ parduotuvių uždarymas visoje Vokietijoje. Universalinės parduotuvės daugelyje pėsčiųjų zonų vis dar laikomos klientų magnetais, be kurių bus sunku išgyventi ir netoliese esantiems mažmenininkams. Tuo pačiu sunku rasti naujų nuomininkų šiems dideliems ir dažnai jau pasenusiems parduotuvių pastatams. Miestų centrai susiduria su trigubu cunamiu: struktūriniais mažmeninės prekybos pokyčiais, skaitmeninimu ir koronaviruso pandemija, tuo pačiu tai niekada nepatirtas iššūkis “, - apie situaciją daugelyje Vokietijos miestų pasakojo Boris Hedde, Kelno prekybos tyrimų instituto (IFH) generalinis direktorius. Kelno prekybos tyrimų instituto nekilnojamojo turto ekspertas Marco Atzberger taip pat perspėja: „Tirpimo procesas, kurį daugelį metų stebėjome stacionarioje mažmeninėje prekyboje ir ypač mažmeninėje tekstilės prekyboje paspartėjo dėl pandemijos. Mažmeninė prekyba, savivaldybės ir patalpų savininkai turi bendradarbiauti, kad būtų išvengta šliaužiančios daugelio prekybos gatvių mirties. Federalinis ekonomikos ministras Peter Altmaier nori tam užkirsti kelią ir imtis atsakomųjų priemonių. „Turime sukurti koncepciją, kaip atgaivinti miestų centrus“, - sakė CDU politikas interviu Vokietijos spaudos agentūrai. Altmaier pirmiausia pasikliauja skaitmeninimu, norint sustiprinti mažmenininkus ir padaryti apsipirkimą bei buvimą miestų centruose patrauklesnį klientams. "Turime padėti verslų savininkams miestų centruose skaitmenizuoti santykius su savo klientais taip, kad tai būtų naudinga ir drabužių bei batų parduotuvėms". HDE požiūriu, būtinos milijonų vertės investicijos. Reaguodama į Altmaier pasiūlymą, asociacija pasisakė už 500 milijonų eurų vertės valstybinį miestų centro fondą. Jo lėšomis turėtų būti finansuojamos studijos, koncepcijos ir Federalinis laisvų plotų kadastras. Mažmeninės prekybos skaitmeninimui HDE reikalauja 100 milijonų eurų vertės finansavimo programos, kurios lėšomis taip pat būtų teikiamos konsultacijos dėl skaitmeninimo priemonių tikslingumo.
„Kol grįšime į normalią būseną, tikrai užtruks iki 2022 ar 2023 m.“, - interviu Vokietijos spaudos agentūrai liepos mėnesį sakė institucijos vadovas Detlef Scheele. „Tačiau mes tikime, kad tai pavyks“. Šiuo metu Vokietijoje 2,85 mln. žmonių yra be darbo, beveik 640 000 iš jų dėl pandemijos pasekmių. Galutinio koronos krizės poveikio darbo rinkai dar neįmanoma pilnai įvertinti. Scheele vasarą tikisi šiek tiek aukštesnio nedarbo lygio, kaip ir įprasta sezono metu. Dabartiniais skaičiavimais, liepos arba rugpjūčio mėnesiais bedarbių skaičius neturėtų viršyti trijų milijonų. Priežastis: dabartinė krizė susijusi su koronavirusu, o ne su ekonomine situacija ar struktūrinėmis priežastimis. „Šiuo metu žengiame iš nuosmukio, kuris pirmiausia grindžiamas pandemijos padariniais. Darbo rinka juk buvo geros būklės“, - sakė Scheele. Todėl gali būti, kad atsigavimas įvyks, kai pagrindiniai veiksniai pakryps teisinga linkme. Siekdama sušvelninti koronaviruso pandemijos padarinius, Vokietijos federalinė vyriausybė sudarė lengvesnes sąlygas gauti sutrumpinto darbo išmokas. Tokiu būdu įmonės gali įveikti ekonominius sunkumus ir sutrumpinti darbo laiką. Šiuo metu nematyti kad galėtų sekti masiniai atleidimai iš darbo ir galbūt net bankrotų banga. „Sutrumpintas darbas pasiteisina, dabar nematome jokių ženklų dėl darbuotojų atleidimo bangos“, - teigė darbo rinkos ekspertas Scheele. Vokietijos profesinių sąjungų konfederacija jau pareikalavo sutrumpinto darbo reglamento pratęsimo „Mūsų šalies ekonomikos atsigavimas taip pat priklauso nuo pasaulio ekonomikos vystymosi, kuriam Vokietijos įtaka yra ribota“, - sakė valdybos narė Anja Piel. Lyginant tarptautiniu mastu, Vokietijos Federacinė Respublika visgi dar gerai laikosi. Dėka išmintingų socialinių parnerių susitarimų sutrumpinto darbo priemonė veikia. Tačiau Scheele pripažino, kad Užimtumo tarnyba galbūt visai nepastebi mažų restoranų ar kultūros įstaigų mirties. Tačiau tuo pačiu metu išlieka svarbu išspręsti daugelyje profesijų vyraujantį kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Didelis stygius jaučiamas slaugos srityje. „Ten niekas netapo bedarbiu“, - teigė Niurnberge įsikūrusios Federalinės užimtumo agentūros vadovas. Tačiau abejotina, ar slaugai tinka tie, kurie tapo bedarbiais kitose srityse. Automatinės išlygos ten negali būti. Norint žmones vėl tinkamai integruoti į darbo rinką, Anja Piel nuomone, turi būti suteikta lėšų kvalifikacijos kursams. Profesinės sąjungos atstovė reikalavo mokesčių dotacijos, kad išlaikytų Federalinės užimtumo tarnybos veiklumą. „Tuo pat metu mums reikalinga aktyvi darbo rinkos politika, kad bedarbystės lygis nepadidėtų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas dar labiau nepaaštrėtų”.
Didžiausias sandoris buvo 218 milijonų eurų investicija kovo mėnesį Miuncheno oro uosto taksi paslaugų tiekėjui „Lilium“. Birželio mėnesį šis sandoris buvo padidintas beveik iki 250 milijonų eurų. Antroje vietoje, su 195 milijonų eurų finansavimu, techninės įrangos nuomos įmonė iš Berlyno „Grover“, sužibėjusi jau sausio mėnesį. Trečiojoje vietoje pagal tyrimo rezultatus yra 91 milijono eurų investicijos į mobilųjį banką „N26”. „Akivaizdžiausias pokytis yra stiprus labai didelių sandorių sumažėjimas: palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sandorių skaičius, kurių suma viršija 100 milijonų eurų, sumažėjo nuo septynių iki dviejų. Tačiau tuo pat metu buvo daugiau nedidelių operacijų“, - rezultatus komentavo EY startuolių ekspertas Thom‘as Prüve. Tai reiškia, kad koronaviruso poveikis nėra toks stiprus, kaip bijota. Ypatingai aktyvūs investuotojai vėl buvo Berlyne: Vokietijos startuolių sostinėje finansavimo etapų padaugėjo 14 proc. ir siekė 149. Tačiau ir čia buvo stebimas didelių sandorių trūkumas: investicijų suma sumažėjo 47 proc. iki 1,1 milijardo eurų. Priešingas pokytis buvo Bavarijoje: bendra finansuojamų projektų skaičius Bavarijos žemėje paaugo 60 procentų - iki 83, o bendra investicijų suma nuo 204 iki 773 milijonų eurų. „Miunchenas tampa antrąja didžiausia startuolių kūrimosi vieta Vokietijoje“, sakė Prüver. Kitose didžiausiuose Vokietijos startuolių kūrimosi vietose padėtis neatrodo tokia rožinė - plėtra mažėja. Šiaurės Reino Vestfalijoje, Badeno-Viurtembergo ir Hamburgo žemėse finansuotų projektų skaičius ir investuota pinigų suma yra akivaizdžiai sumažėjusi. Dauguma sandorių, kurie buvo pradėti dar prieš koronaviruso pandemiją buvo baigti. Vos keletas finansavimų buvo atšaukti. „Sandoriai neįgyvendinami per naktį, jie reikalauja visapusiško pasirengimo ir tam reikia laiko“, - pabrėžia Prüver. Krizės padariniai vidutiniuoju laikotarpiu bus pastebimi tik ateinančiais mėnesiais. „Tada matysime, kokios šiandienos sandorių apimtys ir kiek jų užbaigta. Tačiau viena jau aišku: investuotojai tapo žymiai atsargesni“, - teigė EY ekspertas. Šis vertinimas atsispindi ir skaičiuose: po stiprios metų pradžios finansuojamų projektų skaičius per pirmąjį 2020 metų pusmetį nukrito nuo buvusių 90 sausio mėnesį iki 49 kovo mėnesį ir 34 - birželio mėnesį.
„Mes dėkingi, kad esame Baltijos regiono dalimi, kuris vienas iš pirmųjų Europoje atnaujino laisvas keliones. Tai yra atsakingo Baltijos šalių žmonių elgesio rezultatas “, - virtualioje spaudos konferencijoje sakė Michal‘as Leman‘as, „Flixbus“ vykdantysis direktorius Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltijos šalyse. Rengiant naujus maršrutus buvo atsižvelgta į atitinkamus saugos reikalavimus. Flixbus jau prieš kurį laiką paskelbė apie maršrutų plėtrą Baltijos šalyse. Visgi dėl koronaviruso krizės didžiausia autobusų kompanija Europoje turėjo savo planus atidėti. „Iš pradžių planavome pradėti autobusų reisus pirmąjį šių metų pusmetį, tačiau dabar pradėsime savaite vėliau. Pagrindinė to priežastis buvo pandemija, tačiau mes taip pat norėjome sukurti savo pirmąją infrastruktūrą Lenkijoje ir Vokietijoje bei pritaikyti ją keleiviams iš Baltijos šalių. Gegužės pabaigoje „Flixbus” sugrįžo į Vokietijos ir keleto kitų Europos šalių kelius. Tam buvo sukurta higienos sąlygų koncepcija. Baltijos šalyse taip pat galioja griežti reikalavimai: keleiviai turi laukimo vietose autobusų stotelėje ir įlipdami bei išlipdami išlaikyti dviejų metrų atstumą. Patekimas į autobusus, kurie dezinfekuojami po kiekvienos kelionės, galimas tik pro galines duris, bilietai parduodami ir tikrinami bekontaktiniu būdu. Veido kaukių nešiojimas įlipant ir išlipant iš autobuso, kaip ir visos kelionės metu taip pat yra būtinas.